Utėlėtumas

Farmacijos ir laiko žurnale vaistininkams radau gydytojos G. Laurinaitytės straipsnį apie utėlėtumą ir jo gydymą.

Nepaisant gerėjančių gyvenimo sąlygų, apsikrėtimo utėlėmis problema yra aktuali visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie du tūkstančius apsikrėtimo utėlėmis atvejų.. Per pastaruosius 5 metus utėlėtumas oficialiai patvirtintas beveik 5 iš 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tačiau šie skaičiai netikslūs, nes į visuomenės sveikatos centruose kaupiamą statistiką patenka ne visi apsikrėtusieji utėlėmis.

Utėlėtumas

Utėlėtumas (pedikuliozė) – apsikrėtimas utėlėmis. Skiriami šie pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Galvinė utėlė. Ji yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio ir turi tris poras kojų. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Naujai suformuotos glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 8-10 dienų, subręsta per 8-15 dienų. Likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Suaugusios utėlės gyvuoja 9-30 dienų. Galvinė utėlė išskirtinai yra žmogaus parazitas. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais ir kt. Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau dažniausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų. O tarp afrikiečių kilmės Amerikos vaikų galvinės utėlės yra labai retos dėl plaukų struktūros ypatumų.

Drabužinė utėlė. Ji panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Ji yra 2-4 mm dydžio, pilkšvos spalvos, ir skirtingai nei galvinė ar gaktos srities utėlės, gyvena atokiau nuo žmogaus kūno. Drabužinės utėlės mėgsta žemesnę nei žmogaus kūno temperatūrą ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, siūlėse. Patelės padeda 10-15 kiaušinių per dieną, suaugusios gyvena apie 20 dienų. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 7-10 dienų, subręsta per 9 dienas. Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis. Maitindamosios žmogaus krauju, drabužinės utėlės platina daug žmogui pavojingų ligų sukėlėjų, sukeldamos endokarditą, epideminę šiltinę, recidyvinę šiltinę arba Brill‘o ligą, Volynės ir grįžtamąją karštliges. Drabužinės utėlės plinta per užkrėstus drabužius. Dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, asmenys karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.

Gaktinė utėlė. Jos išvaizda primena „krabą“ – kūnas yra platesnis ir trumpesnis nei galvinės ar drabužinės utėlės, 1,0 – 3,0 mm ilgio, didelės priekinės kojos, primenančios žnyples. P. pubis gyvena 1-3 mėnesius, patelės padeda 1-2 kiaušinius per dieną, suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Glindos yra 0,8 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 6-10 dienų, subręsta per 10 dienų. Dažniausiai gaktos srities utėlėtumas paplitęs tarp lytiškai aktyvių 14-40 metų amžiaus žmonių. Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.

Klinikiniai pedikuliozės ypatumai ir diagnostika

Galvos niežulys yra pagrindinis galvos utėlėtumo simptomas. Nors niežulys yra gana dažnas požymis, tačiau vis dažniau pasitaiko ir asimptominių utėlėtumo atvejų, kas gali skatinti tolimesnį utėlių plitimą kolektyvuose. Todėl esant užsikrėtimo protrūkiams, visi vaikai turėtų būti tikrinami dėl utėlių. Tiriant objektyviai stebima utėlės, glindos proksimaliniuose plaukų galuose, eriteminės papulės, galvos odos nukasymai ir/ar padidėję užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Glindų nustatymas, ypač dažniau prakaituojamose galvos vietose kaip pakaušis bei užausio sritis, patvirtina ligos diagnozę. Diferencijuojama nuo kitų galvos odos susirgimų, sukeliančių niežulį bei glindas primenančių radinių: plaukų priežiūros priemonių sukelta odos alergija, grybelinė infekcija, plauko struktūros anomalijos (monilethrix, trichorrexis nodosa). Utėlės aptinkamos šukuojant drėgnus plaukus specialiomis tankiomis šukomis. Apžiūrint Vudo lempos šviesoje galima atskirti pleiskanas (jos švyti ryškiai mėlynai balta spalva) nuo glindų (jos yra geltonai žalios spalvos). Be to, glindos yra tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Drabužių utėlėtumo dažniausias klnikinis simptomas – kūno niežulys, sustiprėjantis naktį. Tiriant objektyviai stebima eriteminės papulės drabužių dengiamose vietose: liemens, pažastų, kirkšnių srityse. Veidas, plaštakos ir pėdos paprastai nepažeidžiamos. Pažeidimo vietose gali vystytis piodermija dėl antrinės bakterinės infekcijos. Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Maculae ceruleae, hemosiderino dėmelės utėlių maitinimosi vietose, leidžia įtarti drabužių utėlėtumą. Diferencijuojama nuo impetigo, acne, folikulito, kitų vabzdžių įkandimų, niežų, molluscum contagiosum, nukasymų dėl odos sausumo.

Gaktos srities utėlėtumas diagnozuojamas nustačius utėles ir/ar glindas gaktos srities plaukuose. P. pubis parazituoja išskirtinai gaktos srities plaukuose, retais atvejais, intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose (rankose, kojose, krūtinės, nugaros, sėdmenų srityse). Labai retai pažeidžiamos blakstienos ar antakiai. Dažniausi simptomai – niežulys, odos nukasymai pažeidimo vietose ir/ar padidėję kirkšniniai ar pažastiniai limfmazgiai. Maculae ceruleae yra patognominis klinikinis požymis. Diferencijuojama nuo dermatofitinės infekcijos, folikulito, kontaktinio dermatito. Esant gaktos srities utėlėtumui, kartu dažniausiai nustatoma ir lytiškai plintanti liga. Remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, maždaug trečdaliui sergančiųjų gaktos utėlėtumu, nustatoma gretutinių lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojama įvertinti rizikos faktorius bei atlikti tyrimus dėl sifilio, ŽIV, gonorėjos ir chlamidinės infekcijos. Viename retrospektyviniame tyrime pacientams, kurie sirgo gaktos srities utėlėtumu, du kartus dažniau buvo diagnozuota gonorėja ar chlamidinė infekcija nei sveikiems asmenims.

Utėlėtumo gydymas

Idealus utėles naikinantis preparatas turi būti nekenksmingas, parduodamas be recepto ir lengvai naudojamas. Cheminiai pedikuliocitai (permetrinas, lindanas, malationas) yra pagrindiniai utėlių gydymo medikamentai. Įvairių šaltinių duomenimis, nustatyta, kad tose populiacijose, kur dažnai buvo naudojami pedikuliocitai, yra išaiškintas utėlių atsparumas cheminiams medikamentams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių bei JAV permetrinas yra dažniausiai skiriamas preparatas ulėlėtumui gydyti.

Permetrinas veikia utėles neurotoksiškai. Jis depoliarizuoja utėlės neuromembranas, sukeldamas parazito kvėpavimo paralyžių. Permetrinas skiriamas įvairių tirpalo koncentracijų forma ar vartojamas kaip sudėtinis preparatas kartu su piretrinu ir piperonilio butoksidu. Piretrinai yra natūralios medžiagos, išgautos iš chrizantemų. Rezistentiškumas permetrinui nuolat auga daugelyje šalių. Atsparumas permetrinui koreliuoja kartu su rezistentiškumu natūraliems piretrinams ir kitiems piretroidams. Utėlių rezistentiškumas pedikuliocitams grindžiamas keletu mechanizmų. Įvykus fermentų taikinių mutacijoms, pedikuliocitai negali su jais susijungti ir tampa neveiksmingi. Kitas mechanizmas paremtas padidėjusiu utėlių metabolizmu, kai pedikuliocitai paverčiami nekenksmingais junginiais ir taip sukėlėjai nesunaikinami.

Malationas – negrįžtamas acetilcholinesterazės inhibitorius, sukeliantis utėlės kvėpavimo paralyžių. Literatūroje aprašomi pavieniai rezistentiškumo malationui atvejai. Preparatas yra degus. Nerekomenduojamas jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams.

Lindanas – prieštaringai vertinamas preparatas utėlėtumui gydyti. Lindanas, organinis chloro junginys, sukelia utėlės kvėpavimo paralyžių. Dėl didelio lipofiliškumo ir CNS toksiškumo, lindanas yra antro pasirinkimo preparatas. Jis skiriamas, kai ankstesnis gydymas kitais medikamentais buvo neveiksmingas. Lindanas nerekomenduojamas senyviems bei jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams. Vis dėlto pedikuliocitų nerekomenduojama vartoti alergiškiems pacientams, sergantiems bronchine astma, epilepsija, esant atviroms žaizdoms.

Geriamieji prieškirmėliniai medikamentai (ivermektinas, levamizolis, albendazolis), trimetoprimas ir sulfametoksazolis taip pat skiriami utėlėtumui gydyti kaip antro pasirinkimo preparatai. Prieškirmėliniai vaistai dėl savo galimo neurotoksiškumo ir kitų šalutinų reiškinių turėtų būti skiriami tik įvertinus naudos ir žalos santykį. Nedidelės apimties moksliniuose tyrimuose trimetoprimas ir sulfametoksazolis pasirodė veiksmingas utėlėtumui gydyti. Jis gali būti skiriamas kartu su vietiniais preparatais nuo utėlių.

Natūraliu pagrindu pagamintos šiuolaikiškos priemonės nuo utėlių

Didėjant rezistentiškumui pedikuliocitams, jų šalutiniams reiškiniams, pastaruoju metu daug kalbama apie alternatyvias ir natūraliu pagrindu pagamintas priemones nuo utėlių.

Parasidose gydomasis losjonas nuo utėlių yra vartojamas pašalinti utėles ir glindas nuo plaukuotosios galvos dalies. Preparato sudėtyje esantys natūralūs augaliniai aliejai be cheminių insekticidų ar konservantų užtikrina 100% efektyvumą. Veikia mechaniškai: kokoso riešutų aliejus padengia utėles ir glindas riebalų plėvele. Utėlės ir glindos uždūsta ir žūva. Parasidose gydomasis losjonas leidžia pašalinti glindas nuo plaukų šaknų: atskirtos nuo plauko jos nebegali vystytis. Jis tinka vaikams, vyresniems nei 3 mėnesių amžiaus bei suaugusiems.

Parasidose apsauginis losjonas nuo utėlių – tai greito veikimo repelentas, kuris apsaugo nuo bet kokio užsikrėtimo galvos utėlėmis net 48 valandas. Jo formulę sudaro idealus eterinių aliejų (gvazdikėlių, snapučių, paprastojo kiečio, levandų, imbierinių citrinžolių, karčiųjų apelsinų ir eukalipto eterinių aliejų) derinys. Dėl šios formulės ši priemonė tinka vaikams, vyresniems nei 30 mėnesių, bei suaugusiems žmonėms.

Mechaninis utėlių šalinimas yra rekomenduojamas daugelyje šalių dėl padidėjusio utėlių atsparumo medikamentams. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas. Parasidose šukos yra pritaikytos negyvų utėlių ir glindų pašalinimui nuo galvos. Jų ilgi dantukai ir patogi rankenėlė palengvina tiek ilgų, tiek trumpų plaukų šukavimą.

Kompleksinis gydymas

Galvos ir gaktos srities utėlėtumo gydymas turi būti kompleksinis. Svarbu išaiškinti sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis bei skirti gydymą utėles naikinančiais preparatais. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai plaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale 30 min. Drabužinės utėlės naikinamos paprastomis higienos priemonėmis: maudymasis, skalbinių, drabužių plovimas. Esant pavieniams utėlėtumo atvejams šių priemonių paprastai pakanka. Skalbiniai virinami 2% kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Epidemijos atveju, gydymui skiriami pedikuliocitai arba natūralios priemonės nuo utėlių. Efektyvus utėlių, esančių drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose, naikinimo būdas yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose). Paciento ir jo šeimos narių mokymas, taip pat aktyvus visuomenės mokymas yra labai svarbūs utėlėtumo profilaktikos aspektai.

Išsisaugok! These icons link to social bookmarking sites where readers can share and discover new web pages.
  • del.icio.us
  • Digg
  • MisterWong
  • BlinkList
  • blogmarks
  • Technorati
  • YahooMyWeb

Leave a comment