Panevėžio pradinę mokyklą užpuolė utėlės

Prestižine laikomą Panevėžio pradinę mokyklą prieš šventes apniko toli gražu ne patys maloniausi rūpesčiai. Jau antra savaitė mokyklos vadovai priversti grumtis su utėlėmis. Nors į kampą įsprausta mokslo įstaigos vadovybė tikina nemaloniais gyviais atsikračiusi, nes jų buvo rasta tik pas keletą mokinių, pasipiktinę vaikų tėvai tvirtina iš mokyklos grįžtančių savo atžalų utėlėtų sulaukiantys kone kasdien. Utėlės – šios mokyklos moksleivių palydovės – jau ne pirmi metai.

Utėles ignoruoja

Prabilti apie vaikus užpuolusias utėles, neapsikentę mokyklos vadovų abejingumo šiai problemai, išdrįso Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai. Pedikuliozė – viena iš ligų, apie kurią viešai kalbėti vengiama, nes taip „užšifruotą“ dažniau visuomenėje vartojamą terminą – utėlėtumą daugelis sieja su nešvara ir asocialumu. Į „Sekundę“ kreipęsi pradinukų tėvai tikino jau pavargę kovoti su nuolat į namus vaikų plaukuose parkeliaujančiais parazitais. Pasipiktinusiųjų nuomone, utėlėtumas mokykloje tiesiog ignoruojamas. „Ar galvas tikrindama mokyklos medicinos darbuotoja nemato, ar nenori matyti ropinėjančių gyvių? Taip užsileisti negalima, absurdas – juk gyvename XXI amžiuje. Nejaugi kasdien iš mokyklos paimant vaiką jam reikia galvą trinkti? Taip ir plaukai visi išslinks“, – piktinosi vieno mažamečio motina. Kita pašnekovė patikino, kad su utėlėmis teko kovoti ir pernai – Panevėžio pradinėje mokykloje mokęsis sūnus šiais gyviais buvo apsikrėtęs net tris kartus. Laikinai atostogaujančią Ukmergės g. esančios pradinės mokyklos direktorę pavaduojanti Aušra Burbienė „Sekundei“ tvirtino, kad tokių skundų sulaukė prieš dvi savaites, tačiau šios problemos mokykloje tikrai nebėra. „Tokios kalbos – visiškas melas. Slėpti nieko nenorime – sulaukę skundų visus mokinius tikrinome. Utėlėtų vaikų radome dvejose klasėse: antroje buvo apsikrėtę penki mokiniai, ketvirtoje – šeši. Ėmėmės visų įmanomų priemonių su utėlėtumu kovoti: apie tai tuoj pat informavome tėvelius, Visuomenės sveikatos centrą, apsikrėtusius mokinius išleidome gydytis. Sugrįžo dar ne visi, tačiau į mokyklą priimsime tik sveikus vaikus“, – sakė pavaduotoja.

Galėjo nepastebėti

A.Burbienė paneigė, kad dėl utėlėtumo nusiskundimų teko girdėti ir praėjusiais mokslo metais. „Nežinau, kodėl pastaruoju metu vaikų tėvai taip sukilo. Nei pernai, nei užpernai tokių problemų nebuvo, todėl vaikų ir netikrindavome. Dabar turime tėvų raštiškus leidimus mokinius tikrinti, todėl tai darysime periodiškai. Tokie skundai mus įpareigoja būti budrius ir vykdyti atitinkamas prevencines priemones“, – teigė pašnekovė. Vis dėlto mokyklos darbuotoja pripažino, kad mokinių sveikata įstaigoje besirūpinanti specialistė utėlėtų galvų galėjo ir nepastebėti. „Mokykloje mokosi 400 mokinių, o sveikatos specialistė dirba viena – ji tiesiog galėjo ir nesužiūrėti. Todėl ir kreipėmės į visus tėvelius, kurių atsakomybė turėtų būti didesnė: kiekvienas gali savo vaiką apžiūrėti. Tėvai privalo pasirūpinti, kad sergantis vaikas būtų nuvestas pas gydytoją, o mes turime užtikrinti, kad utėlėtas mokinys nesugrįžtų į mokyklą ir kitų neapkrėstų“, – kalbėjo A.Burbienė. Mokyklos pavaduotojos teigimu, utėlėtumas nėra asocialių šeimų problema – galvos gyviais užsikrėsti gali bet kuris viešoje vietoje besilankantis gyventojas. „Tai visų žmonių didžiulė bėda. Jeigu utėlės mokykloje išplistų, sudėtinga būtų situaciją kontroliuoti. Kol kas susitvarkome ir rimtesnių problemų nekyla“, – tvirtino pašnekovė.

Utėlėtumas – rimta liga

„Sekundės“ kalbintas Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene gydytojas Alfonsas Žobakas teigė paskutinio pranešimo apie utėlėtą Panevėžio pradinės mokyklos mokinį sulaukęs lapkričio mėnesį. „Utėlėtumas yra liga, kurią reikia gydyti, o ne nešvara – galvą galite plauti ir kasdien, vis tiek gyvių neišnaikinsite. Jeigu utėlėmis apsikrėtęs vaikas, kaip reikalaujama, nuvedamas pas gydytoją, šis būtinai apie tokį atvejį praneša mums. Pastaruoju metu negavome nė vieno pranešimo. Vadinasi, mokiniai pas gydytojus nuvesti nebuvo – kaip įprasta, utėlėtumas liko užslėptu dalyku. Taigi mūsų visuomenė, pradedant nuo tėvų ir mokytojų, utėlių likviduoti nenori“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos centro atstovas. Pasak A.Žobako, apie utėlėtus mokinius prabilusią mokyklą reikia tik pagirti, o ne smerkti, tačiau esą sistema veikia ne visiškai teisingai. „Kas iš to, kad kreipiamasi į mokytojus, o jie sergantį vaiką perleidžia tėvams? Šie pažiūrėjo ar nepažiūrėjo, gal patys galvą išplovė ir vėl vaiką grąžino. Mokslo įstaigose tokiu atveju net pasitikima garbės žodžiu, nors reikėtų gydytojo pažymos reikalauti. Aptikę utėlių mokyklos darbuotojai turėtų iškviesti mokinio tėvus ir tuoj pat informuoti gydytoją – galbūt tada utėlėtumas nebūtų nuslėptas“, – sakė atstovas spaudai. A.Žobako teigimu, šįmet buvo pranešta apie 37 utėlėmis užsikrėtusius gyventojus, iš jų 13 buvo darželius ar mokyklas lankantys vaikai. „Problema tikrai rimtesnė. Tokie skaičiai yra nesąmonė – reikėtų dauginti iš septynių ar aštuonių. Tiek atvejų yra nuslepiama“, – įsitikinęs A.Žobakas. Į „Sekundę“ kreipęsi Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai tikino, kad jau ne pirmus metus vaikai kartkartėmis iš mokyklos grįžta utėlėti, tačiau mokslo įstaigos atstovų pagalbos nesulaukia.

Išsisaugok! These icons link to social bookmarking sites where readers can share and discover new web pages.

Leave a comment