Utėlės Lietuvoje

Naujausiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2007 metais mieste užregistruota apie 400 žmonių, kurie buvo užsikrėtę utėlėmis. Pusė jų suaugusieji, kiti – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Šie skaičiai iš tiesų neparodo tikros utėlių plitimo statistikos Vilniuje. Ji turėtų būti gerokai didesnė. Svarbu tai, kad palyginus su 2006 m. užsikrėtusių utėlėmis sparčiai daugėja. Ypač utėlių daugėja tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Dažnai į Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistus kreipiasi vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai, tėvai, prašydami patarti, kaip elgtis, jei vaikas užsikrėtė utėlėmis.

Utėlė yra žmogaus parazitas, kuris gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose, maitinasi žmogaus krauju. Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą, naudojantis bendromis šukomis, galvos apdangalais. Užsikrėtęs utėlėmis vaikas kasosi galvą, jam niežti odą, gali prasidėti alerginė reakcija įkandus parazitui. Daugiausia utėlėmis užsikrečia 3-14 m. amžiaus vaikai ir jų šeimos nariai. Galvinės utėlės nepuola šunų, kačių ir kitų gyvūnų. Visas utėlės vystymosi ciklas galimas tik žmogaus galvos plaukuose.

Vyresnioji Vilniaus visuomenės sveikatos centro  specialistė Kristina Radzevič rekomenduoja mokyklų, ikimokyklinių ar kitų vaikų ugdymo įstaigų atsakingus darbuotojus vykdyti asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras, gavus tėvų raštišką sutikimą. Radus pas vaiką utėlių ar glindų, tėvus reikia informuoti nedelsiant raštu ar telefonu. Vaikas gali grįžti į kolektyvą tik visai išnaikinus utėles ir glindas. Siekiant užkirsti kelią utėlių plitimui, kolektyvo administracija gali pareikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo, kokiomis priemonėmis buvo vykdomas utėlių naikinimas. Nesusitarus su tėvais dėl gydymo, bus pareikalauta pristatyti raštišką pažymą iš šeimos gydytojo.

Utėlių naikinimui naudojami medikamentai – pedikulocidai ir specialios priemonės nuo utėlių, kurių galima įsigyti vaistinėse ir naudoti, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Po paruošimo medikamentu, galvos plaukai plaunami šiltu vandeniu ir šampūnu. Jei, panaudojus medikamentą galvoje dar yra utėlių, būtina procesą kartoti arba pasirinkti kitą vaistą. Švarinant utėlėmis apsikrėtusį vaiką, reikia tikrinti visų šeimos narių galvas. Norint įsitikinti galvos švarumu, patartina ypač kruopščiai apžiūrėti visą galvą, atkreipti dėmesį į paraudimus ir žaizdeles.

Prisilaikant asmens higienos siūloma reguliariai kirpti plaukus, dažnai juos šukuoti ir plauti bent kas antrą dieną, o patalynės užvalkalus keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tai padės stabdyti pedikuliozės plitimą kolektyvuose ir šeimose.

Utėlė (Anoplura, angl. Sucking lice, vok. Echte Läuse) yra vabzdys parazitas, mintantis krauju ir platinantis infekcines ligas. Utėlė yra smulki, besparnė, plokščia, nepastovios kūno spalvos (nes persišviečia į utėlės žarnyną įčiulptas kraujas, kuris, priklausomai nuo suvirškinimo laipsnio, būna šviesesnio ar tamsesnio atspalvio). Galva siauresnė už krūtinę su trumpais, storais ūseliais ir nuo jos atskirta kaklu. Kojos trumpos, tvirtos, su čiuptuvėliais. Kojų nagais utėlė įkimba į plauką ar audinį ir ilgai ant jo išsilaiko. Utėlių kūnas apaugęs šereliais ir plaukeliais. Per vieną kartą utėlė gali prisisiurbti nuo 0,7–1,1 mg kraujo. Siurbdama kraują ji sukelia niežulį, o kasant, į įkandimo vietą gali patekti mikroorganizmai, sukeliantys pūlinius ir kitas odos ligas. Normaliomis sąlygomis utėlės gyvena apie 27-38 dienas, o tinkamiausia gyvuoti temperatūra yra nuo +28°C iki +32°C. Ypač judri ji yra prie +30°C – +37°C temperatūros. Utėlė gali nuropoti 10–30 cm per minutę. Ji nustoja judėti – 6°C – +5°C temperatūroje. Ji žūsta tik per 1–2 paras, esant +45°C temperatūrai. Vandenyje (+15°C – +17°C) utėlė išgyvena 1–2 paras, todėl klaidinga manyti, kad gerai išplovus galvą utėlės “prigers”. Utėlių patelės deda kiaušinėlius (glindas), kurie labai gerai prikimba prie plaukų. Per gyvenimą viena patelė gali padėti net iki 300 kiaušinių (glindų). Iš glindų po 5–9 dienų išsivysto lervos. Mažos utėlaitės išsirita po 1-2 savaičių ir jau po 30 min. sugeba siurbti kraują. Ir vėl viskas prasideda iš naujo… Todėl laiku nepastebėta “dovanėlė” greitai gali virsti tikru košmaru. Šlykštokas padaras ta utėlė, ar ne?

Pasaulyje žinoma apie 300 parazituojančių pas žmones ar gyvūnus utėlių rūšių. Lietuvoje yra išplitusios dvi šeimos – gyvulinės utėlės (Linognathidae) ir žmogaus utėlės (Pediculidae). Iš žmonių utėlių (kurios mums aktualiausios) žinomos galvinė (Pediculus capitis), drabužinė (Pediculus vestimenti) ir kirkšninė utėlė (Pthirus pubis). Iš gyvulinių utėlių daugiausia yra kiaulinių (Haematopinus suis), šuninių, avinių, galvijinių utėlių. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis kasmet Lietuvoje oficialiai užregistruojama apie 2 tūkstančiai užsikrėtimo utėlėmis atvejų. Iš jų apie 40 % sudaro moksleiviai. O kiek atvejų lieka nepastebėti ir “sutvarkyti tyliai”?

Galvinė utėlė gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose 27 – 38 dienas. Kai jų labai daug, jų galima aptikti ne tik plaukuose, bet ir ant kūno, rūbuose, kituose minkštuose daiktuose. Šie parazitai yra 2 – 4 mm ilgio, pilkos spalvos, kasdien sugeba atidėti po 4, per gyvenimą iki 150 kiaušinėlių (glindų). Glindas utėlė priklijuoja prie plauko arti odos, todėl jas yra labai sunku iššukuoti. Galvinė utėlė kraują siurbia kas 2 – 3 val. ir be žmogaus gali išgyventi iki 24 valandų.

Drabužinė utėlė gyvena ir veisiasi apatiniuose baltiniuose, rečiau viršutiniuose rūbuose, patalynėje, o kai jų daug –viršutiniuose drabužiuose, kojinėse, avalynėje. Drabužinė utėlė yra pilkos spalvos, 2,3 – 4,75 mm ilgio bei judriausia lyginant su kitomis žmogaus utėlėmis. Užropojusi ant žmogaus kūno utėlė kraują siurbia 3 – 10 minučių, 2 – 3 kartus per dieną. Drabužinė utėlė kasdien atideda 5 – 14 kiaušinėlių, o per gyvenimą net iki 400. Kiaušinėlius priklijuoja prie rūbų siūlių, klosčių, raukšlių. Jie gali būti atidedami ir ant lygių paviršių, net ant metalinių daiktų (sagų, sagčių, diržų). Drabužinė utėlė gyvena 32 – 46 dienas, be žmogaus gali išgyventi apie savaitę.

Kirkšninė utėlė gyvena ir veisiasi gaktos, rečiau – pažastų, krūtinės plaukuose ar antakiuose. Kartais pasitaiko rasti kirkšninių utėlių vaikų galvos plaukuose. Šios rūšies utėlė mažai judri, yra smulki (1,36 – 1,6 mm ilgio), todėl ją labai sunku pastebėti. Kirkšninės utėlės kūnas yra tamsiai rusvos ar juodos spalvos. Priekinėmis kojomis stipriai laikydamasi už plauko ir įleidusi siurbliuką į odą, ji gali išsilaikyti tokioje padėtyje net keletą dienų. Kraują siurbia dažnai, bet su trumpomis pertraukomis, todėl siurbimo vietoje sukelia nemalonų niežulį. Net pasikasius niežulys nesusilpnėja, priešingai, jis stiprėja ir ypatingai stipriai jaučiamas naktį, atsigulus ir sušilus. Dažnai matomos kandimo žymės, nukasymai bei kiaušinėliai (glindos) ant plaukų. Kasdien kirkšninė utėlė atideda po 3, per gyvenimą iki 50 glindų. Be žmogaus gali išgyventi iki 10 – 12 valandų.

Sveiki atvykę į Uteles.LT blogą – informacijos šaltinį apie utėles ir su jomis susijusias bėdas. Ieškodamas internete informacijos šia tema turėjau gerokai paplušėti, nes lietuviškų straipsnių, gydymo būdų, patarimų beveik nėra. O ir forumuose aptariami utėlių gydymo metodai greičiau juokingi, nei naudingi. Taigi, čia sužinosite kas yra utėlės, glindos, kokios jos būna ir kiek nemalonumų jos gali sukelti. Sužinosite, kad utėlėmis serga ne tik asocialių šeimų nariai. Šiais gyviais galite užsikrėsti ir jūs ar jūsų vaikas… O gal jau taip nutiko ir ieškodami informacijos apie utlėles pataikėt į šį blogą? Bandysiu apžvelgti galimus utėlėtumo (pedikukiozės) gydymo būdus pasaulyje bei Lietuvoje. Lauksiu komentarų, patarimų, įdomių nuorodų… Taigi, gero skaitymo!