Utėlės Lietuvoje

Visai nesenai supermamų forume radau įdomią ir originalią priemonių nuo utėlių reklamą. Štai ji

„Kasdien tikrinkit vaikų galvas, mes ir pačios tikrinamės,“ – per tėvų susirinkimą išgirdau savo dukters mokytojos įspėjimą. Tiesą sakant, ne pirmą kartą. Ir nors esu netgi pedantiškai tvarkinga, o mano vaiko mokykla laikoma prestižine sostinėje, vieną rytą UTĖLIŲ aptikau ir savo mažylės kasose!

Maniau, geri vaikai iš gerų šeimų utėlių negali turėti. Labai klydau, nes tereikia tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) arba apsikeisti su jais drabužiais, galvos apdangalais, šukomis, šepečiais, pasinaudoti bendra lova, ta pačia patalyne, rankšluosčiais, pagalvėmis, ir utėlėms sudaromos puikios sąlygos “persikraustyti” iš vienos galvos į kitą.

Susitikimas su utėlėmis privertė jomis pasidomėti. Kaip visada, padėjo internetas. Google įsivedžiau žodį utėlės. Dabar žinau, kad galvinės utėlės glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, suaugusi utėlė – maždaug sezamo sėklos dydžio. Brr…Patelė padeda 6-8 kiaušinius (glindas) per dieną. Juos priklijuoja prie plauko, labai arti odos. Per 7-10 dienų išsivysto lerva (nimfa), o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko.

Įsivaizduokit, mano dukros plaukučiuose karaliauja visokios nimfos… Na šito tai jau nebus! Karą su utėlėmis pradėjau nuo žygio į vaistinę, nes nežinojau kaip kovoti su utėlėmis. Preparatų nuo utėlių pasirinkimas yra, tik kuris iš jų tinka mano jautriai mergaitei? Išsiaiškinau, kad vaistai nuo utėlių būna dviejų rūšių – su cheminiais insekticidais ir pagaminti natūralių augalinių aliejų pagrindu.

Vaistininkė manęs paklausė kaip kovosiu su utėlėmis – naikindama cheminiais nuodais ar natūraliu būdu? Aišku, pirma mintis buvo: išnaikinsiu aš tuos parazitus be gailesčio, nepagailėsiu “chemikalų”. Bet…stop. Tų pačių “chemikalų” su kaupu teks ir mano dukrai. Be to, mergaitė linkusi į alergiją. Pasirinkau natūralų Parasidose. Jis, sakė vaistininkė, visiškai naujas Lietuvoje. Ištepus juo galvą, utėlės padengiamos kokoso aliejaus riebalų plėvele ir jos uždūsta. Tokiems preparatams utėlės nėra atsparios.

Žodžiu, aš nepašykštėjau (nemėgstu mokėti du kartus), nusipirkau tą prancūzišką Parasidose gydomąjį losjoną bei specialias labai tankias Parasidose šukas utėlėms ir glindoms iššukuoti. Tiesa, taip pat ir apsauginį Parasidose repelentą kitiems šeimos nariams. Pagamintas iš aliejukų jis taip pat veikia mechaniškai.

Utėlių mūsų namuose ir galvose nebėra. Aš irgi netikėjau, bet “Parasidose” veikia 100 proc.! Gal šis mano laiškelis apie Didelę Problemą Jums pasirodė reklaminis, bet jeigu Jūsų mažius iš darželio ar mokyklos parsineš utėlių – kaip laimėti karą su jomis Jūs jau žinosite.

Mama Ieva

Farmacijos ir laiko žurnale vaistininkams radau gydytojos G. Laurinaitytės straipsnį apie utėlėtumą ir jo gydymą.

Nepaisant gerėjančių gyvenimo sąlygų, apsikrėtimo utėlėmis problema yra aktuali visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie du tūkstančius apsikrėtimo utėlėmis atvejų.. Per pastaruosius 5 metus utėlėtumas oficialiai patvirtintas beveik 5 iš 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tačiau šie skaičiai netikslūs, nes į visuomenės sveikatos centruose kaupiamą statistiką patenka ne visi apsikrėtusieji utėlėmis.

Utėlėtumas

Utėlėtumas (pedikuliozė) – apsikrėtimas utėlėmis. Skiriami šie pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Galvinė utėlė. Ji yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio ir turi tris poras kojų. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Naujai suformuotos glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 8-10 dienų, subręsta per 8-15 dienų. Likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Suaugusios utėlės gyvuoja 9-30 dienų. Galvinė utėlė išskirtinai yra žmogaus parazitas. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais ir kt. Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau dažniausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų. O tarp afrikiečių kilmės Amerikos vaikų galvinės utėlės yra labai retos dėl plaukų struktūros ypatumų.

Drabužinė utėlė. Ji panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Ji yra 2-4 mm dydžio, pilkšvos spalvos, ir skirtingai nei galvinė ar gaktos srities utėlės, gyvena atokiau nuo žmogaus kūno. Drabužinės utėlės mėgsta žemesnę nei žmogaus kūno temperatūrą ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, siūlėse. Patelės padeda 10-15 kiaušinių per dieną, suaugusios gyvena apie 20 dienų. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 7-10 dienų, subręsta per 9 dienas. Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis. Maitindamosios žmogaus krauju, drabužinės utėlės platina daug žmogui pavojingų ligų sukėlėjų, sukeldamos endokarditą, epideminę šiltinę, recidyvinę šiltinę arba Brill‘o ligą, Volynės ir grįžtamąją karštliges. Drabužinės utėlės plinta per užkrėstus drabužius. Dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, asmenys karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.

Gaktinė utėlė. Jos išvaizda primena „krabą“ – kūnas yra platesnis ir trumpesnis nei galvinės ar drabužinės utėlės, 1,0 – 3,0 mm ilgio, didelės priekinės kojos, primenančios žnyples. P. pubis gyvena 1-3 mėnesius, patelės padeda 1-2 kiaušinius per dieną, suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Glindos yra 0,8 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 6-10 dienų, subręsta per 10 dienų. Dažniausiai gaktos srities utėlėtumas paplitęs tarp lytiškai aktyvių 14-40 metų amžiaus žmonių. Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.

Klinikiniai pedikuliozės ypatumai ir diagnostika

Galvos niežulys yra pagrindinis galvos utėlėtumo simptomas. Nors niežulys yra gana dažnas požymis, tačiau vis dažniau pasitaiko ir asimptominių utėlėtumo atvejų, kas gali skatinti tolimesnį utėlių plitimą kolektyvuose. Todėl esant užsikrėtimo protrūkiams, visi vaikai turėtų būti tikrinami dėl utėlių. Tiriant objektyviai stebima utėlės, glindos proksimaliniuose plaukų galuose, eriteminės papulės, galvos odos nukasymai ir/ar padidėję užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Glindų nustatymas, ypač dažniau prakaituojamose galvos vietose kaip pakaušis bei užausio sritis, patvirtina ligos diagnozę. Diferencijuojama nuo kitų galvos odos susirgimų, sukeliančių niežulį bei glindas primenančių radinių: plaukų priežiūros priemonių sukelta odos alergija, grybelinė infekcija, plauko struktūros anomalijos (monilethrix, trichorrexis nodosa). Utėlės aptinkamos šukuojant drėgnus plaukus specialiomis tankiomis šukomis. Apžiūrint Vudo lempos šviesoje galima atskirti pleiskanas (jos švyti ryškiai mėlynai balta spalva) nuo glindų (jos yra geltonai žalios spalvos). Be to, glindos yra tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Drabužių utėlėtumo dažniausias klnikinis simptomas – kūno niežulys, sustiprėjantis naktį. Tiriant objektyviai stebima eriteminės papulės drabužių dengiamose vietose: liemens, pažastų, kirkšnių srityse. Veidas, plaštakos ir pėdos paprastai nepažeidžiamos. Pažeidimo vietose gali vystytis piodermija dėl antrinės bakterinės infekcijos. Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Maculae ceruleae, hemosiderino dėmelės utėlių maitinimosi vietose, leidžia įtarti drabužių utėlėtumą. Diferencijuojama nuo impetigo, acne, folikulito, kitų vabzdžių įkandimų, niežų, molluscum contagiosum, nukasymų dėl odos sausumo.

Gaktos srities utėlėtumas diagnozuojamas nustačius utėles ir/ar glindas gaktos srities plaukuose. P. pubis parazituoja išskirtinai gaktos srities plaukuose, retais atvejais, intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose (rankose, kojose, krūtinės, nugaros, sėdmenų srityse). Labai retai pažeidžiamos blakstienos ar antakiai. Dažniausi simptomai – niežulys, odos nukasymai pažeidimo vietose ir/ar padidėję kirkšniniai ar pažastiniai limfmazgiai. Maculae ceruleae yra patognominis klinikinis požymis. Diferencijuojama nuo dermatofitinės infekcijos, folikulito, kontaktinio dermatito. Esant gaktos srities utėlėtumui, kartu dažniausiai nustatoma ir lytiškai plintanti liga. Remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, maždaug trečdaliui sergančiųjų gaktos utėlėtumu, nustatoma gretutinių lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojama įvertinti rizikos faktorius bei atlikti tyrimus dėl sifilio, ŽIV, gonorėjos ir chlamidinės infekcijos. Viename retrospektyviniame tyrime pacientams, kurie sirgo gaktos srities utėlėtumu, du kartus dažniau buvo diagnozuota gonorėja ar chlamidinė infekcija nei sveikiems asmenims.

Utėlėtumo gydymas

Idealus utėles naikinantis preparatas turi būti nekenksmingas, parduodamas be recepto ir lengvai naudojamas. Cheminiai pedikuliocitai (permetrinas, lindanas, malationas) yra pagrindiniai utėlių gydymo medikamentai. Įvairių šaltinių duomenimis, nustatyta, kad tose populiacijose, kur dažnai buvo naudojami pedikuliocitai, yra išaiškintas utėlių atsparumas cheminiams medikamentams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių bei JAV permetrinas yra dažniausiai skiriamas preparatas ulėlėtumui gydyti.

Permetrinas veikia utėles neurotoksiškai. Jis depoliarizuoja utėlės neuromembranas, sukeldamas parazito kvėpavimo paralyžių. Permetrinas skiriamas įvairių tirpalo koncentracijų forma ar vartojamas kaip sudėtinis preparatas kartu su piretrinu ir piperonilio butoksidu. Piretrinai yra natūralios medžiagos, išgautos iš chrizantemų. Rezistentiškumas permetrinui nuolat auga daugelyje šalių. Atsparumas permetrinui koreliuoja kartu su rezistentiškumu natūraliems piretrinams ir kitiems piretroidams. Utėlių rezistentiškumas pedikuliocitams grindžiamas keletu mechanizmų. Įvykus fermentų taikinių mutacijoms, pedikuliocitai negali su jais susijungti ir tampa neveiksmingi. Kitas mechanizmas paremtas padidėjusiu utėlių metabolizmu, kai pedikuliocitai paverčiami nekenksmingais junginiais ir taip sukėlėjai nesunaikinami.

Malationas – negrįžtamas acetilcholinesterazės inhibitorius, sukeliantis utėlės kvėpavimo paralyžių. Literatūroje aprašomi pavieniai rezistentiškumo malationui atvejai. Preparatas yra degus. Nerekomenduojamas jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams.

Lindanas – prieštaringai vertinamas preparatas utėlėtumui gydyti. Lindanas, organinis chloro junginys, sukelia utėlės kvėpavimo paralyžių. Dėl didelio lipofiliškumo ir CNS toksiškumo, lindanas yra antro pasirinkimo preparatas. Jis skiriamas, kai ankstesnis gydymas kitais medikamentais buvo neveiksmingas. Lindanas nerekomenduojamas senyviems bei jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams. Vis dėlto pedikuliocitų nerekomenduojama vartoti alergiškiems pacientams, sergantiems bronchine astma, epilepsija, esant atviroms žaizdoms.

Geriamieji prieškirmėliniai medikamentai (ivermektinas, levamizolis, albendazolis), trimetoprimas ir sulfametoksazolis taip pat skiriami utėlėtumui gydyti kaip antro pasirinkimo preparatai. Prieškirmėliniai vaistai dėl savo galimo neurotoksiškumo ir kitų šalutinų reiškinių turėtų būti skiriami tik įvertinus naudos ir žalos santykį. Nedidelės apimties moksliniuose tyrimuose trimetoprimas ir sulfametoksazolis pasirodė veiksmingas utėlėtumui gydyti. Jis gali būti skiriamas kartu su vietiniais preparatais nuo utėlių.

Natūraliu pagrindu pagamintos šiuolaikiškos priemonės nuo utėlių

Didėjant rezistentiškumui pedikuliocitams, jų šalutiniams reiškiniams, pastaruoju metu daug kalbama apie alternatyvias ir natūraliu pagrindu pagamintas priemones nuo utėlių.

Parasidose gydomasis losjonas nuo utėlių yra vartojamas pašalinti utėles ir glindas nuo plaukuotosios galvos dalies. Preparato sudėtyje esantys natūralūs augaliniai aliejai be cheminių insekticidų ar konservantų užtikrina 100% efektyvumą. Veikia mechaniškai: kokoso riešutų aliejus padengia utėles ir glindas riebalų plėvele. Utėlės ir glindos uždūsta ir žūva. Parasidose gydomasis losjonas leidžia pašalinti glindas nuo plaukų šaknų: atskirtos nuo plauko jos nebegali vystytis. Jis tinka vaikams, vyresniems nei 3 mėnesių amžiaus bei suaugusiems.

Parasidose apsauginis losjonas nuo utėlių – tai greito veikimo repelentas, kuris apsaugo nuo bet kokio užsikrėtimo galvos utėlėmis net 48 valandas. Jo formulę sudaro idealus eterinių aliejų (gvazdikėlių, snapučių, paprastojo kiečio, levandų, imbierinių citrinžolių, karčiųjų apelsinų ir eukalipto eterinių aliejų) derinys. Dėl šios formulės ši priemonė tinka vaikams, vyresniems nei 30 mėnesių, bei suaugusiems žmonėms.

Mechaninis utėlių šalinimas yra rekomenduojamas daugelyje šalių dėl padidėjusio utėlių atsparumo medikamentams. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas. Parasidose šukos yra pritaikytos negyvų utėlių ir glindų pašalinimui nuo galvos. Jų ilgi dantukai ir patogi rankenėlė palengvina tiek ilgų, tiek trumpų plaukų šukavimą.

Kompleksinis gydymas

Galvos ir gaktos srities utėlėtumo gydymas turi būti kompleksinis. Svarbu išaiškinti sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis bei skirti gydymą utėles naikinančiais preparatais. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai plaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale 30 min. Drabužinės utėlės naikinamos paprastomis higienos priemonėmis: maudymasis, skalbinių, drabužių plovimas. Esant pavieniams utėlėtumo atvejams šių priemonių paprastai pakanka. Skalbiniai virinami 2% kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Epidemijos atveju, gydymui skiriami pedikuliocitai arba natūralios priemonės nuo utėlių. Efektyvus utėlių, esančių drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose, naikinimo būdas yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose). Paciento ir jo šeimos narių mokymas, taip pat aktyvus visuomenės mokymas yra labai svarbūs utėlėtumo profilaktikos aspektai.

Medicininėje spaudoje (The Lancet – Didžiosios Britanijos mokslinis žurnalas gydytojams) radau aptariamą utėlių naikinimo būdą – sausų plaukų šukavimą tankiomis šukomis nenaudojant jokių pedikuliocidų ar kitų chemikalų (Roffe C. Treatment of pediculosis capitis by dry combing. Lancet 2000; 355:1724). Tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti, ar toks utėlių naikinimo metodas efektyvus, nes iki šios dienos labai trūksta duomenų apie utėlėtumo gydymo efektyvumą be medikamentų (Chosidow O. Scabies and pediculosis. Lancet 2000; 355: 819-26).

,

Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje utėlėtumas buvo gydomas pedikuliocidais – malathiono rūgšties preparatais, permetrino, fenotreino ir karbarilo preparatais. Nei vienas iš šių preparatų neturi įrodymų, kad yra saugūs sergantiems astma žmonėms, taip pat jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams bei pacientams su pažeista oda (kai yra žaizdelių). Dėl trūkstamų saugumo įrodymų jie nerekomenduojami asmenų, priklausančių minėtoms grupėms utėlėtumo gydymui. Taip pat permetrino nerekomenduojama naudoti nėštumo ar kūdikio žindymo laikotarpiu. Karbarilo preparatai gali būti karcinogeniški, t.y. sukelti vieną iš vėžio formų – karcinomą (Joint Formulary Commitee. Skin. British National Formulary 38. The Bath Press, Bath. Spet. 1999: 522-25). Dar viena labai rimta priežastis ieškoti naujų utėlių naikinimo būdų yra labai padidėjęs utėlių atsparumas permetrino ir malathiono preparatams Didžiojoje Britanijoje (Anon. Treating head lice. Effective Mat 1999; 4: 1-3). Taigi, kaip reikia šukuoti plaukus ir kokie gauti tokio gydymo rezultatai?

.

Utėlėmis užsikrėtusio žmogaus (dažniausiai tai bus vaikas) galvą reiktų palenkti virš praustuvės ir šukuoti nesudrėkintus plaukus specialiai utėlių iššukavimui sukurtomis tankiomis, ilgais metaliniais dantukais šukomis. Šukuojant, utėlės ir glindos krenta į praustuvę, todėl jas galima suskaičiuoti ir įvertinti užsikrėtimo laipsnį. Taip pat pagal iššukuotų glindų spalvą galima nuspėti, ar senai užsikrėsta utėlėmis: jaunos (nesenai padėtos) glindos yra blyškesnės, senesnės – tamsesnės spalvos. Po to utėles ir glindas paprasta su vandeniu nuplauti („nuskandinti“ J). Šukavimo procesas turi trukti tol, kol iššukuojamos visos utėlės ir glindos, t.y. kai intensyviai šukuojant 1 minutę, iš galvos nebeiškrenta nei viena utėlė ar glinda. Pirmą dieną taip šukuoti reikia bent 3 kartus su pertraukomis (pvz. ryte, per pietus ir vakare). Sekančias 6-10 dienų reikia kruopščiai šukuoti bent 2 kartus per dieną. Teigti, kad užsikrėtęs utėlėmis pacientas po tokio intensyvaus šukavimo ir priežiūros pasveiko, galima tik po 3 savaičių, jei neatsirado nei vienos utėlės. Visi šiame tyrime dalyvavę 10 vaikų pasveiko.

.

Šis utėlių naikinimo metodas yra geras tuo, kad nenaudojami nuodingi cheminiai utėlių naikinimo preparatai (pedikuliocidai), todėl jį galima taikyti astma sergantiesiems žmonėms ar nėštumo metu. Taip pat šis metodas yra labai pigus – reikalingos tik geros šukos. Tačiau yra ir trūkumų – utėlių naikinimas šukomis trunka labai ilgai, šukuoti reikia labai daug kartų ir atima daug brangaus laiko. Manau, kad retas iš mūsų galėtų leisti sau prabangą  porą savaičių šukuoti galvą 3 kartus per dieną po kokią valandą… O ir kuris mažas vaikas leistųsi į tokius ilgus utėlinėjimus pasilenkus virš praustuvės?.. Na, bet kiekvienas turi teisę rinktis. Taigi, žinokite, kad ilgas, kruopštus ir daug kantrybės reikalaujantis šukavimas specialiomis šukomis gali padėti.

Manau, kad jums tikrai bus įdomu…

Šiandien atsitiktinai užėjau į Weleda produktų, pagamintų iš natūralių medžiagų parduotuvę Vilniuje, Tilto g. 6. Labai nustebau, kai pamačiau, kad pas juos jau galima įsigyti Parasidose priemonių nuo utėlių! Apie šias Prancūzijoje pagamintas natūralias priemones nuo utėlių jau esu truputį minėjęs ankstesniuose straipsneliuose. Kol kas tai vienintelė man žinoma vieta Vilniuje, kur yra šių labai veiksmingų priemonių nuo utėlių. Galbūt jau greitai jų bus galima įsigyti ir vaistinėse, tačiau šiuo metu, jei jus užklupo utėlėtumo problema – ieškokite Parasidose priemonių nuo utėlių Vilniuje, Tilto g. 6 esančioje Weledoje.

Pernai paaiškėjus, kad be raštiško tėvų sutikimo niekam nevalia tikrinti, ar į kolektyvą ateinantis nepilnametis sveikas ir neturi utėlių, žaibiškai ėmė plisti pedikuliozė. Utenos visuomenės sveikatos centro epidemiologai, atkreipę dėmesį, kad iš mokymo įstaigų bei vaikų darželių daugėja pranešimų apie utėlėmis užsikrėtusius vaikus, kartu su savivaldybe parengė projektą “Pedikuliozės prevencija rajono mokyklose ir ikimokyklinėse vaikų įstaigose“.

Pasak epidemiologės Alytės Žilienės, kol kas buvo patikrintos tik šešios Utenos rajono gydymo įstaigos ir utėlėtų vaikų rasta tikrai nemažai –  iš patikrintų 1300 vaikų pedikulioze sirgo arti 30-ies vaikų. Šeimoms, kuriose gyvena utėlėmis sergantys vaikai, buvo nemokamai išdalintos pedikuliozę gydančios priemonės. Nepatenkintų dėl tokio medikų rūpestingumo, laimė, nebuvo.Respublikinio Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žigutienė informavo, jog pastaruoju metu jaučiamas sergamumo pedikulioze didėjimas. Per vienuolika 2007 metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 1805 pedikuliozės atvejai, arba 31,5 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai (1381). O dar daugybė utėlių turinčių šalies gyventojų į šį registrą neįtraukti!Pasak gydytojos, daugiausia užsikrėtusių utėlėmis – vaikai iki 17 metų. “Pernai kilo problemų dėl nepilnamečių tikrinimo, nes reikėjo gauti raštišką tėvų sutikimą, todėl parengėme atitinkamą metodiką, – aiškino gydytoja. – Juk turime saugoti ne tik sergančiojo teises, bet ir sveikų vaikų teisę neužsikrėsti šia nemalonia liga”.Informaciją apie naujus pedikuliozės atvejus centras dažniausiai gauna iš sveikatos priežiūros centrų. Tačiau dalis užsikrėtusiųjų pas medikus nesilanko, be to, nesilaiko reikiamos higienos, todėl užkratas plinta labai greitai. Belieka tikėtis, kad visuomenės sveikaos centrų ir savivaldybių projektai pradės duoti apčiuopiamos naudos stengiantis užkirsti kelią utėlėtumo plitimui, o visuomenė taps vis samoningesnė ir rūpinsis ne tik savo teisėmis, bet ir prisimins pareigas.

Prestižine laikomą Panevėžio pradinę mokyklą prieš šventes apniko toli gražu ne patys maloniausi rūpesčiai. Jau antra savaitė mokyklos vadovai priversti grumtis su utėlėmis. Nors į kampą įsprausta mokslo įstaigos vadovybė tikina nemaloniais gyviais atsikračiusi, nes jų buvo rasta tik pas keletą mokinių, pasipiktinę vaikų tėvai tvirtina iš mokyklos grįžtančių savo atžalų utėlėtų sulaukiantys kone kasdien. Utėlės – šios mokyklos moksleivių palydovės – jau ne pirmi metai.

Utėles ignoruoja

Prabilti apie vaikus užpuolusias utėles, neapsikentę mokyklos vadovų abejingumo šiai problemai, išdrįso Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai. Pedikuliozė – viena iš ligų, apie kurią viešai kalbėti vengiama, nes taip „užšifruotą“ dažniau visuomenėje vartojamą terminą – utėlėtumą daugelis sieja su nešvara ir asocialumu. Į „Sekundę“ kreipęsi pradinukų tėvai tikino jau pavargę kovoti su nuolat į namus vaikų plaukuose parkeliaujančiais parazitais. Pasipiktinusiųjų nuomone, utėlėtumas mokykloje tiesiog ignoruojamas. „Ar galvas tikrindama mokyklos medicinos darbuotoja nemato, ar nenori matyti ropinėjančių gyvių? Taip užsileisti negalima, absurdas – juk gyvename XXI amžiuje. Nejaugi kasdien iš mokyklos paimant vaiką jam reikia galvą trinkti? Taip ir plaukai visi išslinks“, – piktinosi vieno mažamečio motina. Kita pašnekovė patikino, kad su utėlėmis teko kovoti ir pernai – Panevėžio pradinėje mokykloje mokęsis sūnus šiais gyviais buvo apsikrėtęs net tris kartus. Laikinai atostogaujančią Ukmergės g. esančios pradinės mokyklos direktorę pavaduojanti Aušra Burbienė „Sekundei“ tvirtino, kad tokių skundų sulaukė prieš dvi savaites, tačiau šios problemos mokykloje tikrai nebėra. „Tokios kalbos – visiškas melas. Slėpti nieko nenorime – sulaukę skundų visus mokinius tikrinome. Utėlėtų vaikų radome dvejose klasėse: antroje buvo apsikrėtę penki mokiniai, ketvirtoje – šeši. Ėmėmės visų įmanomų priemonių su utėlėtumu kovoti: apie tai tuoj pat informavome tėvelius, Visuomenės sveikatos centrą, apsikrėtusius mokinius išleidome gydytis. Sugrįžo dar ne visi, tačiau į mokyklą priimsime tik sveikus vaikus“, – sakė pavaduotoja.

Galėjo nepastebėti

A.Burbienė paneigė, kad dėl utėlėtumo nusiskundimų teko girdėti ir praėjusiais mokslo metais. „Nežinau, kodėl pastaruoju metu vaikų tėvai taip sukilo. Nei pernai, nei užpernai tokių problemų nebuvo, todėl vaikų ir netikrindavome. Dabar turime tėvų raštiškus leidimus mokinius tikrinti, todėl tai darysime periodiškai. Tokie skundai mus įpareigoja būti budrius ir vykdyti atitinkamas prevencines priemones“, – teigė pašnekovė. Vis dėlto mokyklos darbuotoja pripažino, kad mokinių sveikata įstaigoje besirūpinanti specialistė utėlėtų galvų galėjo ir nepastebėti. „Mokykloje mokosi 400 mokinių, o sveikatos specialistė dirba viena – ji tiesiog galėjo ir nesužiūrėti. Todėl ir kreipėmės į visus tėvelius, kurių atsakomybė turėtų būti didesnė: kiekvienas gali savo vaiką apžiūrėti. Tėvai privalo pasirūpinti, kad sergantis vaikas būtų nuvestas pas gydytoją, o mes turime užtikrinti, kad utėlėtas mokinys nesugrįžtų į mokyklą ir kitų neapkrėstų“, – kalbėjo A.Burbienė. Mokyklos pavaduotojos teigimu, utėlėtumas nėra asocialių šeimų problema – galvos gyviais užsikrėsti gali bet kuris viešoje vietoje besilankantis gyventojas. „Tai visų žmonių didžiulė bėda. Jeigu utėlės mokykloje išplistų, sudėtinga būtų situaciją kontroliuoti. Kol kas susitvarkome ir rimtesnių problemų nekyla“, – tvirtino pašnekovė.

Utėlėtumas – rimta liga

„Sekundės“ kalbintas Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene gydytojas Alfonsas Žobakas teigė paskutinio pranešimo apie utėlėtą Panevėžio pradinės mokyklos mokinį sulaukęs lapkričio mėnesį. „Utėlėtumas yra liga, kurią reikia gydyti, o ne nešvara – galvą galite plauti ir kasdien, vis tiek gyvių neišnaikinsite. Jeigu utėlėmis apsikrėtęs vaikas, kaip reikalaujama, nuvedamas pas gydytoją, šis būtinai apie tokį atvejį praneša mums. Pastaruoju metu negavome nė vieno pranešimo. Vadinasi, mokiniai pas gydytojus nuvesti nebuvo – kaip įprasta, utėlėtumas liko užslėptu dalyku. Taigi mūsų visuomenė, pradedant nuo tėvų ir mokytojų, utėlių likviduoti nenori“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos centro atstovas. Pasak A.Žobako, apie utėlėtus mokinius prabilusią mokyklą reikia tik pagirti, o ne smerkti, tačiau esą sistema veikia ne visiškai teisingai. „Kas iš to, kad kreipiamasi į mokytojus, o jie sergantį vaiką perleidžia tėvams? Šie pažiūrėjo ar nepažiūrėjo, gal patys galvą išplovė ir vėl vaiką grąžino. Mokslo įstaigose tokiu atveju net pasitikima garbės žodžiu, nors reikėtų gydytojo pažymos reikalauti. Aptikę utėlių mokyklos darbuotojai turėtų iškviesti mokinio tėvus ir tuoj pat informuoti gydytoją – galbūt tada utėlėtumas nebūtų nuslėptas“, – sakė atstovas spaudai. A.Žobako teigimu, šįmet buvo pranešta apie 37 utėlėmis užsikrėtusius gyventojus, iš jų 13 buvo darželius ar mokyklas lankantys vaikai. „Problema tikrai rimtesnė. Tokie skaičiai yra nesąmonė – reikėtų dauginti iš septynių ar aštuonių. Tiek atvejų yra nuslepiama“, – įsitikinęs A.Žobakas. Į „Sekundę“ kreipęsi Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai tikino, kad jau ne pirmus metus vaikai kartkartėmis iš mokyklos grįžta utėlėti, tačiau mokslo įstaigos atstovų pagalbos nesulaukia.

Kai susiduriame su labai nemalonia problema – utėlėtumu, daugeliui iškyla klausimas – kaip atsikratyti utėlių ir jų glindų? Kaip naikinti utėles nepakenkiant organizmui? Yra aprašytų atvejų apie neveiksmingus šampūnus, kurie ne tik neišsprendė problemos, bet ir sukėlė plaukų slinkimą.

Kaip daugelis jau žinote, galvinė utėlė yra mažas vabzdys parazitas, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali! Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai taip vadinamu „galva – galva“ keliu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalinamasi utėlėtumu sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėtimas įvyks). Todėl, siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.

Ką daryti, kad neužsikrėstume utėlėmis?

Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais ir jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai dėl šios taisyklės nesilaikymo vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai užsikrečia ir visi likusieji šeimos nariai.

Dredai (įvairaus storio ir ilgio neiššukuojamai suveltų plaukų sruogų “dešros“ arba “virvės“) – geriausi utėlių draugai, nes jei į šią šukuoseną „įsimes“ utėlės, jokiomis priemonėmis jų iš ten neiškrapštysi. Vienintelis būdas – kirpti galvą plikai ir tik tada gydyti. Taigi, viena iš prevencinių priemonių – nenešiokite dredų (nesupraskite klaidingai – neturiu nieko prieš šią šukuoseną ir ji pati savaime utėlėtumo nesukels, tačiau tai didina riziką laiku nepastebėti pirmųjų utėlėtumo požymių bei gydyti jį).

Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių (Lietuvoje yra Parasidose apsauginis losjonas), kurių galite įsigyti vaistinėse.

Kaip naikinti utėles, jei jomis užsikrėtėme?

Kaip jau minėjau anksčiau, būtina informuoti artimuosius, draugus, mokyklos ar darželio vadovus, kad atkreiptų dėmesį dėl galimo utėlėtumo protrūkio bei imtųsi prevencinių priemonių.

Naikinti utėles galima pedikuliocidais. Lietuvos vaistinėse galima įsigyti permetrino preparatų, kurie naudojami utėlių naikinimui. Bėda ta, kad šie preparatai nėra 100% efektyvūs. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau epidemiologinių studijų (Permethrin reistant human head lice, Pediculus capitis, and their treatment. Arch Dermatol/vol.139, Aug 2003; Pesticide resistant head lice found in US. Harvard school of public health, 1999; Choice of treatment will depend on local patterns of resistance. BMJ 2001;323:1084), kuriose utėlių atsparumas permetrinui įvardijamas kaip pagrindinė neefektyvaus utėlėtumo gydymo priežastis ir ši tendencija ryškėja.

Kai kuriose šalyse yra malathiono preparatų (Lietuvoje nėra), kurie yra truputį efektyvesni nei permetrino preparatai, tačiau utėlių atsparumas šiai medžiagai taip pat pastebimas (Survey of Permethrin and Malathion Resistance in Human Head Lice Populations from Denmark. JOURNAL OF MEDICAL ENTOMOLOGY, Vol. 43, no.3).

Šiuo metu Lietuvos vaistinėse yra efektyvi priemonė utėlių naikinimui – Parasidose gydomasis losjonas, kuris turi įrodytą 100% efektyvumą naikintant utėles. Be abejo, šis efektyvumo procentas pasiekiamas, jei laikomasi vartojimo instrukcijos. Bet jei tai padės greitai išsigydyti, tai kodėl gi nepaskaičius tos instrukcijos?

Dar viena labai svarbi utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvų utėlių ir glindų iššukavimui iš plaukų. Po utėlių naikinimo minėtais pedikuliocidais ar Parasidose gydomuoju losjonu nuo utėlių, būtina tinkamai iššukuoti plaukus. Šukavimo metu pašalinamos negyvos utėlės ir labai tvirtai prie plauko prisitvirtinusios utėlių glindos. Jei po gydymo tinkamai neiššukuosite plaukų, esančios apmarintos glindos gali atsigauti ir iš jų vėl išsiristi naujos utėlės. Ir taip pasaka be galo… Tik atminkite, kad vien šukavimas utėlėtumo neišgydys.

Taigi, jei jau susidūrėte su utėlėtumo problema, nedelsdami imkitės visų prevencinių ir galimų gydymo priemonių. Tik kompleksinis gydymas ir mūsų visų atsakingumas padės įveikti utėlėtumo problemą.

PR: wait… I: wait… L: wait… LD: wait… I: wait… wait… C: wait… SD: wait…

Pranešimai apie utėles bei užsikrėtusius jomis mokinius pasirodo spaudoje kone kasdien. Ar utėlės pradėjo agresyviau mus pulti, ar tik dabar pradedame apie šiuos parazitus viešai kalbėti ir kelti utėlėtumo problemą į dienos šviesą?

Štai ”Tauragės kurjerio” laikraštyje pasirodė naujas straipsnis.

„Bijau išleisti vaiką į mokyklą, nes gali užsikrėsti utėlėmis“ – sakė į „Tauragės kurjerio“ redakciją paskambinusi vienos moksleivės mama. Moteris pasakojo, kad mokykloje, kurioje mokosi jos dukra, utėlėmis moksleiviai užsikrečia nebe pirmą kartą. Dukros klasės draugei mama jau trumpino ilgus plaukus. Utėlių protrūkis šioje mokykloje buvo kilęs ir pavasarį. Dėl moksleivius puolančių utėlių į redakciją paskambino ir kelių „Šaltinio” pagrindinės mokyklos moksleivių mamos. Redakcijos pagalbos prašė ir kitų mokyklų moksleivių tėvai – pirmadienio rytą redakcijos elektroninį paštą užplūdo “Jovarų” ir “Žalgirių” vidurinių mokyklų moksleivių tėvelių pasirašyti laiškai. Išsigandę tėvai tikina nežinantys, kaip elgtis, nerimauja, kad mokyklų vadovai neatskleidžia visos tiesos – nesako, kiek vaikų mokyklose jau apsikrėtė utėlėmis. Tėvų manymu, utėlių protrūkį mokyklose bandoma užglaistyti.

Tikrinti vaikų negalima. Paaiškėjo, kad utėlėtumo problema šiuo metu aktuali ne tik Tauragės rajone, bet ir visoje respublikoje. Laikai, kai medicinos sesutės klasėse tikrindavo vaikams galvas, ausis, nagus ir net liepdavo kojines nusimauti, jau praėjo. Mokyklos vadovai ar bendruomenės slaugytojai pateko į aklavietę – tikrinti vaikų švaros negalima (nes bus pažeidžiamos tikrinamų vaikų teisės). Tačiau saugant vienų vaikų teises gali būti pažeidžiamos kitų vaikų teisės. “Įstatymai leidžia dėl moksleivių asmens higienos ir švaros patikrinimų mokykloms su moksleivių tėvais sudaryti sutartis. Sudarius sutartis vaikams galvas galima tikrinti ir kai kurios mokyklos tuo jau pasirūpino” – paaiškino Tauragės visuomenės sveikatos centro specialistė Snieguolė Ulinskienė. Pasak jos, priemonių nuo utėlių galima įsigyti vaistinėse. Visuomenės sveikatos centras kaip senais laikais nebedalija vaistų nei nuo utėlių, nei nuo kirmėlių.

Iš gydymo įstaigų – 18 pranešimų. Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Tatjana Karpačienė „Tauragės kurjeriui” sakė, kad iš Tauragės apskrities gydymo įstaigų šiemet gavo 18 pranešimų apie utėlėmis užsikrėtusius asmenis. Pusė jų – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Tokia informacija Visuomenės sveikatos centrą įprastai pasiekia, kai utėlėmis apsikrėtęs asmuo užfiksuojamas dėl kitų sveikatos problemų guldant jį į ligoninę arba jei toks žmogus kreipiasi į odos ligų kabinetą. Duomenų iš mokymo įstaigų Visuomenės sveikatos centras neturi, todėl ir nenuostabu, kad oficialiai visoje Lietuvoje per metus registruojama tik apie 2000 utėlėtumo atvejų, o iš tiesų spauda mirga nuo pranešimų apie utėlėtumo protrūkius.

Ar utėlėtumo problema muilo burbulas? „Šaltinio” pagrindinės mokyklos bendruomenės slaugytoja Nijolė Šveikauskienė tikino, kad šioje mokykloje problemos dėl utėlių nėra. Neva ir pavasarį kažkas „sublefavo”. N.Šveikauskienė teigė pavasarį tikrinusi pasklidusias kalbas, ėjusi į vaistines, kur esą domėjosi, ar žmonės perka priemones nuo utėlių, kokias priemones utėlėms naikinti siūlo vaistininkai, tačiau gandai nepasitvirtinę. Apie utėlių protrūkį šiuo metu bendruomenės slaugytoja sakė negirdėjusi. Ji svarstė – gal tai koks vienetinis atvejis? N.Šveikauskienė yra Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotoja, todėl sutartis dėl moksleivių tikrinimo su moksleivių tėvais, anot jos, turėtų sudaryti mokykla.

Renkami tėvų sutikimai. Jovarų vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis „Tauragės kurjeriui” sakė apie šią problemą skaitęs internete. Iš interneto nukopijuotą straipsnį direktorius pakabino mokytojų kambaryje ir pabraukė sakinį: vykdyti asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras, gavus tėvų raštišką sutikimą. Kad būtų tikrinami vaikai, esą reikalauja ir patys tėvai. Šios mokyklos klasių vadovai praėjusią savaitę susirinkimuose tėvams pasiūlė tokius sutikimus pasirašyti. Mokytojai žada, kad jų vaikai nebus tikrinami matant kitiems bendraamžiams, o pastebėjus, kad moksleivis utėlėtas, apie tai nedelsiant bus pranešta tėvams. Skaudvilės gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Aušra Bernotienė teigė, kad kol kas didelių problemų dėl utėlių gimnazijoje nekilo. Susitarimą dėl moksleivių švaros tikrinimo, jos manymu, reikėtų įtraukti į bendras sutartis tarp moksleivių tėvų ir mokyklos. Praėjusiais mokslo metais gimnazijoje pasitaikė atvejis, kai vieno moksleivio tėvus teko kviestis į mokyklą, o jiems neatvykus kreiptis į seniūniją ir kartu su seniūnijos socialine darbuotoja važiuoti į namus. Po vizito problema nebekilo.

Viena iš priemonių – tankios šukos. Utėlė – žmogaus parazitas, kuris gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose, maitinasi žmogaus krauju. Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą, naudojantis bendromis šukomis, galvos apdangalais. Užsikrėtęs utėlėmis vaikas kasosi galvą, jam niežti odą, gali prasidėti alerginė reakcija. Viena iš papildomų utėlių naikinimo priemonių – plaukų šukavimas tankiomis šukomis. Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto ar citrinos rūgšties tirpalu, tuomet šukuojama, kol pašalinamos utėlės ir glindos. Šią procedūrą reikia kartoti keletą savaičių. Utėlėms naikinti naudojamos ir specialios priemonės nuo utėlių, kurių galima įsigyti vaistinėse. Gydant utėlėmis apsikrėtusį vaiką, reikia tikrinti visų šeimos narių galvas bei keisti pakeisti patalynę.

Žinios apie utėlėtumą yra esminis dalykas, keičiantis nuostatas ir elgesį bei užtikrinantis efektyvų jo plitimo mažinimą. Supratimas apie utėlių vystymosi ciklą padeda jas sėkmingai sunaikinti. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų utėlėtumo profilaktikos temas įrašyti į moksleivių sveikatinimo veiklos planus, o informavimo priemones pritaikyti visų amžiaus grupių mokiniams. Kiekvienų mokslo metų pradžioje ar kitu mokslo metų periodu sveikatos specialistai turėtų aprūpinti vaikus ir tėvus mokomąja informacine medžiaga: atmintinėmis, informaciniais lapeliais, laiškais tėvams, mokyklos leidiniais, žiniasklaidos priemonėse skelbti informaciją apie pedikuliozės profilaktiką, ankstyvą išaiškinimą ir efektyvų utėlių naikinimą priemonėmis nuo utėlių. Šiais laikais sveikatos priežiūros specialistai darbą atlieka etiškai, nesukeldami vaikui gėdos, nepilnavertiškumo ar pažeminimo jausmų. Be jokių abejonių, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę utėlėtumo situaciją reikia organizuoti moksleivių švietimą rengiant pokalbius, paskaitas, dalinant atmintines apie utėlėtumo profilaktiką.

Geriausias būdas kovoti su utėlėmis – utėlėtumo profilaktika.
Patikrinimą rekomenduojama atlikti:
- po rudens atostogų
- po žiemos atostogų
- po pavasario atostogų

Mokyklos darbuotojai privalo suprasti, kad tai labai subtilus dalykas ir imtis visų priemonių, kad mokinys būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ir kitų neigiamų pasekmių. Utėlėtumo profilaktika turėtų būti atliekama visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, kurie dirba ugdymo įstaigose. Prieš kiekvieną patikrinimą mokiniai turi būti informuojami apie tai, kas bus daroma ir kodėl tai reikia daryti.  Jei mokinys yra užsikrėtęs utėlėmis, svarbu paaiškinti, kad tai dar nereiškia, jog jis nesilaiko higienos reikalavimų, nes net ir kasdieninis galvos plovimas neapsaugo nuo užsikrėtimo utėlėmis. Utėlės negali skraidyti ar šokinėti. Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (iš galvos į galvą), rečiau – keičiantis drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis. Patikrinimas turi būti atliekamas atskiroje patalpoje. Tai galėtų būti sveikatos kabinetas ar specialiai tam skirta patalpa. Atliekantis patikrinimą sveikatos priežiūros specialistas turi elgtis korektiškai ir dalykiškai. Apžiūrimas mokinys neturi jaustis nešvarus ir kaltas, jei jo galvoje ar drabužiuose būtų rasta utėlių. Svarbu prisiminti, kad tai ne vaiko kaltė! Mokinys, kurio galvos plaukuose randama utėlių, neturi būti izoliuotas nuo kitų mokinių! Jis gali likti mokykloje iki dienos pabaigos. Baigus patikrinimą, būtina tuoj pat informuoti mokinio tėvus apie utėlėtumo problemą. Taip pat mokyklos administracija mokyklos bendruomenei gali išdalyti laiškus, kuriais būtų rekomenduojama patikrinti savo vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis bei suteikiama informacija apie utėlėtumo profilaktiką. Mokinys į mokyklą gali sugrįžti tik tada, kai utėlės išnaikinamos (t.y. nerandama nei utėlių, nei glindų). Mokyklos vadovybė gali pareikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo, kuriame nurodytų, kokiomis priemonėmis ir kada buvo naikinamos utėlės.

Atsisiųskite – Atmintinė “Utėlėtumo profilaktika”

Atmintinę parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras

PR: wait… I: wait… L: wait… LD: wait… I: wait… wait… C: wait… SD: wait…

Utėlėtumas arba pedikuliozė yra vadinama liga, kai žmogus užsikrečia utėlėmis. Ši liga įtraukta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą. Utėlėtumo sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose; drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose; gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai ropinėja.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 2006m. Kauno apskrityje diagnozuoti 144, Kauno mieste 59 pedikuliozės atvejai, kai tuo tarpu 2005m., atitinkamai – 170 ir 49 užsikrėtę utėlėmis gyventojai. Šiuos duomenis yra pateikę asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias Kauno apskrities gyventojai kreipėsi medicininės pagalbos dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir papildomai jiems nustatytas utėlėtumas.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, iki 1995m. kasmet buvo registruojama apie 400 užsikrėtusiųjų utėlėmis asmenų net Kauno mieste, iš kurių beveik 70 proc. – utėlės buvo aptinkamos vaikams, ypač moksleiviams. Šie duomenys buvo gaunami iš vaikų paauglių kabinetų, buvusių poliklinikose, kas pagerindavo šios situacijos išaiškinimą laiku ir užtikrindavo tikslų duomenų perdavimą teisės aktais nustatyta tvarka. Nebelikus šių kabinetų poliklinikose, palaipsniui pradėjo keistis ir pedikuliozės epidemiologinė situacija, mažėti užsikrėtimas pedikulioze iki pavienių atvejų ir ypač atvejų moksleivių tarpe, nežymiai didėjant suaugusiųjų tarpe.
Nuo 2000m. nustatytų 66 atvejų Kauno mieste ir per dešimt šių metų mėnesius diagnozuotų 47 pedikuliozės atvejų, galima teigti kad šie oficialioje statistikoje nurodomi skaičiai toli gražu neatitinka realios situacijos. Pagrindinė nepatikimos statistikos priežastis yra ta, kad asmenys, pastebėję, kad apsikrėtė utėlėmis ar jų vaikai utėlėti, nesikreipia medicininės pagalbos pas šeimos gydytoją (dėl to nepatenka į sergančiųjų utėlėtumu (pedikulioze) apskaitą), o perka vaistinėje medikamentus (pedikuliocidus), skirtus utėlių naikinimui, patys. Todėl esantys statistiniai skaičiai neleidžia manyti, kad būtų kokia nors sudėtinga situacija tiek Kauno mieste, apskrityje ar net visoje Lietuvoje pedikuliozės atžvilgiu ir tai neparodo problemos aktualumo. Tačiau kasdien po kelis kartus telefonu gaunama informacija apie utėlėtus vaikus tai vienoje, tai kitoje Kauno miesto ir rajono mokykloje, ar ikimokyklinėje įstaigoje, tėvų komentarai interneto svetainėse ar forumuose utėlėtumo klausimais, byloja tą patį.

Šie faktai rodo, kad vis dėlto utėlėtumo problema egzistuoja, nes vaikų ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai be tėvų sutikimo nedrįsta tikrinti vaikų, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Taipogi dalis tėvų nesutinka dėl vaikų higieninio patikrinimo mokyklose ir tai iššaukė respublikinio masto utėlėtumo problemą, egzistuojančią jau keleri metai. Medikų nuomone, ikimokyklines ir mokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl švaros ir asmens higienos patikrinimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo nelaukti teisės aktų reglamentuojančių spręsti šią problemą, nes turi būti pasiektas bendras tikslas – ne suskaičiuoti utėlėtus vaikus, o suteikti pagalbą utėlėtumu sergančioms šeimoms, per kurias šiais parazitais gali užsikrėsti ir kiti žmonės. Šiandien (2007-06-20 ULPKC raštas Nr. 1.8-326 „Dėl pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinių rekomendacijų”) yra galiojančios pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos, kuriose numatytas vaikų profilaktinis patikrinimas dėl utėlių, tai atliekant subtiliai, o nustačius utėlėtumo faktą, vaikas būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ar kitų neigiamų pasekmių.

Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų ir kontrolės skyriaus specialistai kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus atsakingais specialistais 2007m. lapkričio 9d. organizavo pasitarimą, utėlėtumo problemoms spręsti, pasikvietę joje dalyvauti Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigų vadovus ir visuomenės sveikatos specialistus, aptariant minėtų metodinių rekomendacijų pritaikymo galimybes vaikų ugdymo įstaigose. Siekiant pagerinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimą vaikų ugdymo įstaigose, siūlyta į mokymo sutartį, be numatytų švietimo santykių tarp mokinio, jo tėvų ar globėjų ir švietimo teikėjo, vykdant sutartus įpareigojimus, įtraukti pagal savo kompetenciją numatomas vykdyti ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemones. Laikantis tokių reikalavimų, būtų dar kartą primenama, kad ligonis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Kadangi utėlės turi būti naikinamos tėvų/globėjų arba kitų šeimos narių pastangomis, kai kurios Kauno apskrities rajonų savivaldybės, tarkim Raseinių savivaldybė yra priėmusi sprendimą, nupirkti dezinsekcinių priemonių ir aprūpinti nemokamai utėlėtų vaikų šeimas. Tokia galimybe domisi ir kitos savivaldybės, nes jos tokias išlaidas turėtų įtraukti į sveikatinimo planus ir centralizuotai pirkti vaistus per socialinės rūpybos skyrius, kurių darbuotojai lanko šeimas ir išdalyti tiems, kurie neišgali šių priemonių įsigyti patys.