Utėlėtumo profilaktinės priemonės
Siekiant išvengti bet kokio pakartotinio užsikrėtimo po utėlių naikinimo procedūros, turėtų būti naudojamos utėlėtumo profilaktinės priemonės. Svarbu išvalyti aplinką naudojant specialius detergentus audiniams, kurie gali būti skalbiami skalbimo mašina (rūbams, patalynei). Skalbiniai turėtų būti virinami 2% kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti (minkštieji baldai, kiti glavos apdangalai, ir t.t.), skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje ir naudojamas specifinis aplinkos purškalas. Efektyvus utėlių, esančių drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose, naikinimo būdas yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose). Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale 30 min.
Paciento ir jo šeimos narių mokymas, taip pat aktyvus visuomenės mokymas yra labai svarbūs utėlėtumo profilaktikos aspektai, nes utėlės yra perduodamos tiesioginio kontakto metu tarp 2 asmenų. Siekiant išvengti užsikrėtimo, pageidautina susirišti plaukus ir nesidalinti plaukų šepečiais ir šukomis, plaukų segtukais, šalikais, ausinėmis ir pan.
Utėlės gerai plaukia, todėl siekiant išvengti užsikrėtimo, baseine patariama naudoti maudymosi kepuraites.
Visuomenėje dažnai pasitaiko neefektyvių medikamentų taikymas. Dažniausiai utėlėtumas iki galo neišgydomas dėl sekančių priežasčių:
- medikamentas panaudotas nesilaikant instrukcijoje nurodytų reikalavimų;
- panaudotas neefektyvus medikamentas;
- pakartotinis užsikrėtimas nuo kito asmens.
- Sąlytį turėjusių asmenų (turėjo artimą sąlytį galva su galva per paskutinį mėnesį) išaiškinimas - pagrindinė utėlėtumo profilaktinė priemonė. Visiems užsikrėtusiems asmenims turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu.
Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume jų šeimoje bei kolektyve, būtina laikytis profilaktikos:
- dažnai maudytis (ne rečiau kaip kartą per savaitę);
- prižiūrėti plaukus (kasdien juos šukuoti, kai reikia - plauti, kirpti);
- naudoti tik asmeninius reikmenis (šukas, plaukų šepečius, plaukų sages, kaspinus, skarutes, kepuraites, skrybėlaites ir kt.);
- dėvėti švarius asmeninius baltinius, drabužius ir laiku juos keisti, valyti, skalbti, lyginti;
- naudoti švarią patalynę, ją keisti, ypač svarbu ją keisti po maudymosi;
- vengti lytinių santykių su utėlėtais asmenimis;
- pastoviai valyti patalpas bei aplinkos daiktus.
Siekiant apsisaugoti patiems ir apsaugoti vaikus nuo utėlių būtina nuolatos tikrintis. Tačiau šiuo metu medikai susiduria su didžiule teisine problema. Norėdami mokyklose patikrinti vaikų galvas - pagal įstatymus medikai privalo gauti raštišką tėvų sutikimą. Žinoma, ne visi tėvai pripažįsta, kad jų vaikas gali turėti utėlių. Daugeliui atrodo gėdinga, jei po jų mažylių galvas „knaisiosis” svetimos rankos. Todėl tie leidimai ne visada duodami. Tokiais atvejais utėlėmis apsikrėtęs vaikas šiais parazitais gali apkrėsti ne tik savo klasę, bet ir mokyklą. Mokyklos darbuotojai - savo šeimas ir t. t. Todėl bent jau elementarios utėlėtumo profilaktinės priemonės turėtų būti žinomos visiems.

