Archive for the ‘Pagrindinė’ Category.

Kovoje prieš utėlėtumą

Utėlėtumas arba pedikuliozė yra vadinama liga, kai žmogus užsikrečia utėlėmis. Ši liga įtraukta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą. Utėlėtumo sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose; drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose; gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai ropinėja.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 2006m. Kauno apskrityje diagnozuoti 144, Kauno mieste 59 pedikuliozės atvejai, kai tuo tarpu 2005m., atitinkamai – 170 ir 49 užsikrėtę utėlėmis gyventojai. Šiuos duomenis yra pateikę asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias Kauno apskrities gyventojai kreipėsi medicininės pagalbos dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir papildomai jiems nustatytas utėlėtumas.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, iki 1995m. kasmet buvo registruojama apie 400 užsikrėtusiųjų utėlėmis asmenų net Kauno mieste, iš kurių beveik 70 proc. – utėlės buvo aptinkamos vaikams, ypač moksleiviams. Šie duomenys buvo gaunami iš vaikų paauglių kabinetų, buvusių poliklinikose, kas pagerindavo šios situacijos išaiškinimą laiku ir užtikrindavo tikslų duomenų perdavimą teisės aktais nustatyta tvarka. Nebelikus šių kabinetų poliklinikose, palaipsniui pradėjo keistis ir pedikuliozės epidemiologinė situacija, mažėti užsikrėtimas pedikulioze iki pavienių atvejų ir ypač atvejų moksleivių tarpe, nežymiai didėjant suaugusiųjų tarpe.
Nuo 2000m. nustatytų 66 atvejų Kauno mieste ir per dešimt šių metų mėnesius diagnozuotų 47 pedikuliozės atvejų, galima teigti kad šie oficialioje statistikoje nurodomi skaičiai toli gražu neatitinka realios situacijos. Pagrindinė nepatikimos statistikos priežastis yra ta, kad asmenys, pastebėję, kad apsikrėtė utėlėmis ar jų vaikai utėlėti, nesikreipia medicininės pagalbos pas šeimos gydytoją (dėl to nepatenka į sergančiųjų utėlėtumu (pedikulioze) apskaitą), o perka vaistinėje medikamentus (pedikuliocidus), skirtus utėlių naikinimui, patys. Todėl esantys statistiniai skaičiai neleidžia manyti, kad būtų kokia nors sudėtinga situacija tiek Kauno mieste, apskrityje ar net visoje Lietuvoje pedikuliozės atžvilgiu ir tai neparodo problemos aktualumo. Tačiau kasdien po kelis kartus telefonu gaunama informacija apie utėlėtus vaikus tai vienoje, tai kitoje Kauno miesto ir rajono mokykloje, ar ikimokyklinėje įstaigoje, tėvų komentarai interneto svetainėse ar forumuose utėlėtumo klausimais, byloja tą patį.

Šie faktai rodo, kad vis dėlto utėlėtumo problema egzistuoja, nes vaikų ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai be tėvų sutikimo nedrįsta tikrinti vaikų, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Taipogi dalis tėvų nesutinka dėl vaikų higieninio patikrinimo mokyklose ir tai iššaukė respublikinio masto utėlėtumo problemą, egzistuojančią jau keleri metai. Medikų nuomone, ikimokyklines ir mokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl švaros ir asmens higienos patikrinimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo nelaukti teisės aktų reglamentuojančių spręsti šią problemą, nes turi būti pasiektas bendras tikslas – ne suskaičiuoti utėlėtus vaikus, o suteikti pagalbą utėlėtumu sergančioms šeimoms, per kurias šiais parazitais gali užsikrėsti ir kiti žmonės. Šiandien (2007-06-20 ULPKC raštas Nr. 1.8-326 „Dėl pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinių rekomendacijų”) yra galiojančios pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos, kuriose numatytas vaikų profilaktinis patikrinimas dėl utėlių, tai atliekant subtiliai, o nustačius utėlėtumo faktą, vaikas būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ar kitų neigiamų pasekmių.

Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų ir kontrolės skyriaus specialistai kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus atsakingais specialistais 2007m. lapkričio 9d. organizavo pasitarimą, utėlėtumo problemoms spręsti, pasikvietę joje dalyvauti Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigų vadovus ir visuomenės sveikatos specialistus, aptariant minėtų metodinių rekomendacijų pritaikymo galimybes vaikų ugdymo įstaigose. Siekiant pagerinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimą vaikų ugdymo įstaigose, siūlyta į mokymo sutartį, be numatytų švietimo santykių tarp mokinio, jo tėvų ar globėjų ir švietimo teikėjo, vykdant sutartus įpareigojimus, įtraukti pagal savo kompetenciją numatomas vykdyti ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemones. Laikantis tokių reikalavimų, būtų dar kartą primenama, kad ligonis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Kadangi utėlės turi būti naikinamos tėvų/globėjų arba kitų šeimos narių pastangomis, kai kurios Kauno apskrities rajonų savivaldybės, tarkim Raseinių savivaldybė yra priėmusi sprendimą, nupirkti dezinsekcinių priemonių ir aprūpinti nemokamai utėlėtų vaikų šeimas. Tokia galimybe domisi ir kitos savivaldybės, nes jos tokias išlaidas turėtų įtraukti į sveikatinimo planus ir centralizuotai pirkti vaistus per socialinės rūpybos skyrius, kurių darbuotojai lanko šeimas ir išdalyti tiems, kurie neišgali šių priemonių įsigyti patys.

Vaikus vis dažniau puola utėlės

Naujausiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2007 metais mieste užregistruota apie 400 žmonių, kurie buvo užsikrėtę utėlėmis. Pusė jų suaugusieji, kiti – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Šie skaičiai iš tiesų neparodo tikros utėlių plitimo statistikos Vilniuje. Ji turėtų būti gerokai didesnė. Svarbu tai, kad palyginus su 2006 m. užsikrėtusių utėlėmis sparčiai daugėja. Ypač utėlių daugėja tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Dažnai į Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistus kreipiasi vaikų ugdymo įstaigų darbuotojai, tėvai, prašydami patarti, kaip elgtis, jei vaikas užsikrėtė utėlėmis.

Utėlė yra žmogaus parazitas, kuris gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose, maitinasi žmogaus krauju. Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą, naudojantis bendromis šukomis, galvos apdangalais. Užsikrėtęs utėlėmis vaikas kasosi galvą, jam niežti odą, gali prasidėti alerginė reakcija įkandus parazitui. Daugiausia utėlėmis užsikrečia 3-14 m. amžiaus vaikai ir jų šeimos nariai. Galvinės utėlės nepuola šunų, kačių ir kitų gyvūnų. Visas utėlės vystymosi ciklas galimas tik žmogaus galvos plaukuose.

Vyresnioji Vilniaus visuomenės sveikatos centro  specialistė Kristina Radzevič rekomenduoja mokyklų, ikimokyklinių ar kitų vaikų ugdymo įstaigų atsakingus darbuotojus vykdyti asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras, gavus tėvų raštišką sutikimą. Radus pas vaiką utėlių ar glindų, tėvus reikia informuoti nedelsiant raštu ar telefonu. Vaikas gali grįžti į kolektyvą tik visai išnaikinus utėles ir glindas. Siekiant užkirsti kelią utėlių plitimui, kolektyvo administracija gali pareikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo, kokiomis priemonėmis buvo vykdomas utėlių naikinimas. Nesusitarus su tėvais dėl gydymo, bus pareikalauta pristatyti raštišką pažymą iš šeimos gydytojo.

Utėlių naikinimui naudojami medikamentai – pedikulocidai ir specialios priemonės nuo utėlių, kurių galima įsigyti vaistinėse ir naudoti, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Po paruošimo medikamentu, galvos plaukai plaunami šiltu vandeniu ir šampūnu. Jei, panaudojus medikamentą galvoje dar yra utėlių, būtina procesą kartoti arba pasirinkti kitą vaistą. Švarinant utėlėmis apsikrėtusį vaiką, reikia tikrinti visų šeimos narių galvas. Norint įsitikinti galvos švarumu, patartina ypač kruopščiai apžiūrėti visą galvą, atkreipti dėmesį į paraudimus ir žaizdeles.

Prisilaikant asmens higienos siūloma reguliariai kirpti plaukus, dažnai juos šukuoti ir plauti bent kas antrą dieną, o patalynės užvalkalus keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tai padės stabdyti pedikuliozės plitimą kolektyvuose ir šeimose.

Tai kas per padaras ta utėlė?

Utėlė (Anoplura, angl. Sucking lice, vok. Echte Läuse) yra vabzdys parazitas, mintantis krauju ir platinantis infekcines ligas. Utėlė yra smulki, besparnė, plokščia, nepastovios kūno spalvos (nes persišviečia į utėlės žarnyną įčiulptas kraujas, kuris, priklausomai nuo suvirškinimo laipsnio, būna šviesesnio ar tamsesnio atspalvio). Galva siauresnė už krūtinę su trumpais, storais ūseliais ir nuo jos atskirta kaklu. Kojos trumpos, tvirtos, su čiuptuvėliais. Kojų nagais utėlė įkimba į plauką ar audinį ir ilgai ant jo išsilaiko. Utėlių kūnas apaugęs šereliais ir plaukeliais. Per vieną kartą utėlė gali prisisiurbti nuo 0,7–1,1 mg kraujo. Siurbdama kraują ji sukelia niežulį, o kasant, į įkandimo vietą gali patekti mikroorganizmai, sukeliantys pūlinius ir kitas odos ligas. Normaliomis sąlygomis utėlės gyvena apie 27-38 dienas, o tinkamiausia gyvuoti temperatūra yra nuo +28°C iki +32°C. Ypač judri ji yra prie +30°C – +37°C temperatūros. Utėlė gali nuropoti 10–30 cm per minutę. Ji nustoja judėti – 6°C – +5°C temperatūroje. Ji žūsta tik per 1–2 paras, esant +45°C temperatūrai. Vandenyje (+15°C – +17°C) utėlė išgyvena 1–2 paras, todėl klaidinga manyti, kad gerai išplovus galvą utėlės “prigers”. Utėlių patelės deda kiaušinėlius (glindas), kurie labai gerai prikimba prie plaukų. Per gyvenimą viena patelė gali padėti net iki 300 kiaušinių (glindų). Iš glindų po 5–9 dienų išsivysto lervos. Mažos utėlaitės išsirita po 1-2 savaičių ir jau po 30 min. sugeba siurbti kraują. Ir vėl viskas prasideda iš naujo… Todėl laiku nepastebėta “dovanėlė” greitai gali virsti tikru košmaru. Šlykštokas padaras ta utėlė, ar ne? :)

Pasaulyje žinoma apie 300 parazituojančių pas žmones ar gyvūnus utėlių rūšių. Lietuvoje yra išplitusios dvi šeimos – gyvulinės utėlės (Linognathidae) ir žmogaus utėlės (Pediculidae). Iš žmonių utėlių (kurios mums aktualiausios) žinomos galvinė (Pediculus capitis), drabužinė (Pediculus vestimenti) ir kirkšninė utėlė (Pthirus pubis). Iš gyvulinių utėlių daugiausia yra kiaulinių (Haematopinus suis), šuninių, avinių, galvijinių utėlių. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis kasmet Lietuvoje oficialiai užregistruojama apie 2 tūkstančiai užsikrėtimo utėlėmis atvejų. Iš jų apie 40 % sudaro moksleiviai. O kiek atvejų lieka nepastebėti ir “sutvarkyti tyliai”?

Galvinė utėlė gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose 27 – 38 dienas. Kai jų labai daug, jų galima aptikti ne tik plaukuose, bet ir ant kūno, rūbuose, kituose minkštuose daiktuose. Šie parazitai yra 2 – 4 mm ilgio, pilkos spalvos, kasdien sugeba atidėti po 4, per gyvenimą iki 150 kiaušinėlių (glindų). Glindas utėlė priklijuoja prie plauko arti odos, todėl jas yra labai sunku iššukuoti. Galvinė utėlė kraują siurbia kas 2 – 3 val. ir be žmogaus gali išgyventi iki 24 valandų.

Drabužinė utėlė gyvena ir veisiasi apatiniuose baltiniuose, rečiau viršutiniuose rūbuose, patalynėje, o kai jų daug –viršutiniuose drabužiuose, kojinėse, avalynėje. Drabužinė utėlė yra pilkos spalvos, 2,3 – 4,75 mm ilgio bei judriausia lyginant su kitomis žmogaus utėlėmis. Užropojusi ant žmogaus kūno utėlė kraują siurbia 3 – 10 minučių, 2 – 3 kartus per dieną. Drabužinė utėlė kasdien atideda 5 – 14 kiaušinėlių, o per gyvenimą net iki 400. Kiaušinėlius priklijuoja prie rūbų siūlių, klosčių, raukšlių. Jie gali būti atidedami ir ant lygių paviršių, net ant metalinių daiktų (sagų, sagčių, diržų). Drabužinė utėlė gyvena 32 – 46 dienas, be žmogaus gali išgyventi apie savaitę.

Kirkšninė utėlė gyvena ir veisiasi gaktos, rečiau – pažastų, krūtinės plaukuose ar antakiuose. Kartais pasitaiko rasti kirkšninių utėlių vaikų galvos plaukuose. Šios rūšies utėlė mažai judri, yra smulki (1,36 – 1,6 mm ilgio), todėl ją labai sunku pastebėti. Kirkšninės utėlės kūnas yra tamsiai rusvos ar juodos spalvos. Priekinėmis kojomis stipriai laikydamasi už plauko ir įleidusi siurbliuką į odą, ji gali išsilaikyti tokioje padėtyje net keletą dienų. Kraują siurbia dažnai, bet su trumpomis pertraukomis, todėl siurbimo vietoje sukelia nemalonų niežulį. Net pasikasius niežulys nesusilpnėja, priešingai, jis stiprėja ir ypatingai stipriai jaučiamas naktį, atsigulus ir sušilus. Dažnai matomos kandimo žymės, nukasymai bei kiaušinėliai (glindos) ant plaukų. Kasdien kirkšninė utėlė atideda po 3, per gyvenimą iki 50 glindų. Be žmogaus gali išgyventi iki 10 – 12 valandų.

Pirmasis lietuviškas puslapis apie utėles

Sveiki atvykę į Uteles.LT blogą – informacijos šaltinį apie utėles ir su jomis susijusias bėdas. Ieškodamas internete informacijos šia tema turėjau gerokai paplušėti, nes lietuviškų straipsnių, gydymo būdų, patarimų beveik nėra. O ir forumuose aptariami utėlių gydymo metodai greičiau juokingi, nei naudingi. Taigi, čia sužinosite kas yra utėlės, glindos, kokios jos būna ir kiek nemalonumų jos gali sukelti. Sužinosite, kad utėlėmis serga ne tik asocialių šeimų nariai. Šiais gyviais galite užsikrėsti ir jūs ar jūsų vaikas… O gal jau taip nutiko ir ieškodami informacijos apie utlėles pataikėt į šį blogą? Bandysiu apžvelgti galimus utėlėtumo (pedikukiozės) gydymo būdus pasaulyje bei Lietuvoje. Lauksiu komentarų, patarimų, įdomių nuorodų… Taigi, gero skaitymo!