Archive for January 2008

Utėlėtumas

Farmacijos ir laiko žurnale vaistininkams radau gydytojos G. Laurinaitytės straipsnį apie utėlėtumą ir jo gydymą.

Nepaisant gerėjančių gyvenimo sąlygų, apsikrėtimo utėlėmis problema yra aktuali visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie du tūkstančius apsikrėtimo utėlėmis atvejų.. Per pastaruosius 5 metus utėlėtumas oficialiai patvirtintas beveik 5 iš 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tačiau šie skaičiai netikslūs, nes į visuomenės sveikatos centruose kaupiamą statistiką patenka ne visi apsikrėtusieji utėlėmis.

Utėlėtumas

Utėlėtumas (pedikuliozė) – apsikrėtimas utėlėmis. Skiriami šie pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Galvinė utėlė. Ji yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio ir turi tris poras kojų. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Naujai suformuotos glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 8-10 dienų, subręsta per 8-15 dienų. Likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko. Lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Suaugusios utėlės gyvuoja 9-30 dienų. Galvinė utėlė išskirtinai yra žmogaus parazitas. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais ir kt. Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau dažniausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų. O tarp afrikiečių kilmės Amerikos vaikų galvinės utėlės yra labai retos dėl plaukų struktūros ypatumų.

Drabužinė utėlė. Ji panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Ji yra 2-4 mm dydžio, pilkšvos spalvos, ir skirtingai nei galvinė ar gaktos srities utėlės, gyvena atokiau nuo žmogaus kūno. Drabužinės utėlės mėgsta žemesnę nei žmogaus kūno temperatūrą ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, siūlėse. Patelės padeda 10-15 kiaušinių per dieną, suaugusios gyvena apie 20 dienų. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Glindos stambios, 0,9-1,0 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 7-10 dienų, subręsta per 9 dienas. Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis. Maitindamosios žmogaus krauju, drabužinės utėlės platina daug žmogui pavojingų ligų sukėlėjų, sukeldamos endokarditą, epideminę šiltinę, recidyvinę šiltinę arba Brill‘o ligą, Volynės ir grįžtamąją karštliges. Drabužinės utėlės plinta per užkrėstus drabužius. Dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, asmenys karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.

Gaktinė utėlė. Jos išvaizda primena „krabą“ – kūnas yra platesnis ir trumpesnis nei galvinės ar drabužinės utėlės, 1,0 – 3,0 mm ilgio, didelės priekinės kojos, primenančios žnyples. P. pubis gyvena 1-3 mėnesius, patelės padeda 1-2 kiaušinius per dieną, suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Glindos yra 0,8 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 6-10 dienų, subręsta per 10 dienų. Dažniausiai gaktos srities utėlėtumas paplitęs tarp lytiškai aktyvių 14-40 metų amžiaus žmonių. Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.

Klinikiniai pedikuliozės ypatumai ir diagnostika

Galvos niežulys yra pagrindinis galvos utėlėtumo simptomas. Nors niežulys yra gana dažnas požymis, tačiau vis dažniau pasitaiko ir asimptominių utėlėtumo atvejų, kas gali skatinti tolimesnį utėlių plitimą kolektyvuose. Todėl esant užsikrėtimo protrūkiams, visi vaikai turėtų būti tikrinami dėl utėlių. Tiriant objektyviai stebima utėlės, glindos proksimaliniuose plaukų galuose, eriteminės papulės, galvos odos nukasymai ir/ar padidėję užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Glindų nustatymas, ypač dažniau prakaituojamose galvos vietose kaip pakaušis bei užausio sritis, patvirtina ligos diagnozę. Diferencijuojama nuo kitų galvos odos susirgimų, sukeliančių niežulį bei glindas primenančių radinių: plaukų priežiūros priemonių sukelta odos alergija, grybelinė infekcija, plauko struktūros anomalijos (monilethrix, trichorrexis nodosa). Utėlės aptinkamos šukuojant drėgnus plaukus specialiomis tankiomis šukomis. Apžiūrint Vudo lempos šviesoje galima atskirti pleiskanas (jos švyti ryškiai mėlynai balta spalva) nuo glindų (jos yra geltonai žalios spalvos). Be to, glindos yra tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Drabužių utėlėtumo dažniausias klnikinis simptomas – kūno niežulys, sustiprėjantis naktį. Tiriant objektyviai stebima eriteminės papulės drabužių dengiamose vietose: liemens, pažastų, kirkšnių srityse. Veidas, plaštakos ir pėdos paprastai nepažeidžiamos. Pažeidimo vietose gali vystytis piodermija dėl antrinės bakterinės infekcijos. Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Maculae ceruleae, hemosiderino dėmelės utėlių maitinimosi vietose, leidžia įtarti drabužių utėlėtumą. Diferencijuojama nuo impetigo, acne, folikulito, kitų vabzdžių įkandimų, niežų, molluscum contagiosum, nukasymų dėl odos sausumo.

Gaktos srities utėlėtumas diagnozuojamas nustačius utėles ir/ar glindas gaktos srities plaukuose. P. pubis parazituoja išskirtinai gaktos srities plaukuose, retais atvejais, intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose (rankose, kojose, krūtinės, nugaros, sėdmenų srityse). Labai retai pažeidžiamos blakstienos ar antakiai. Dažniausi simptomai – niežulys, odos nukasymai pažeidimo vietose ir/ar padidėję kirkšniniai ar pažastiniai limfmazgiai. Maculae ceruleae yra patognominis klinikinis požymis. Diferencijuojama nuo dermatofitinės infekcijos, folikulito, kontaktinio dermatito. Esant gaktos srities utėlėtumui, kartu dažniausiai nustatoma ir lytiškai plintanti liga. Remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, maždaug trečdaliui sergančiųjų gaktos utėlėtumu, nustatoma gretutinių lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojama įvertinti rizikos faktorius bei atlikti tyrimus dėl sifilio, ŽIV, gonorėjos ir chlamidinės infekcijos. Viename retrospektyviniame tyrime pacientams, kurie sirgo gaktos srities utėlėtumu, du kartus dažniau buvo diagnozuota gonorėja ar chlamidinė infekcija nei sveikiems asmenims.

Utėlėtumo gydymas

Idealus utėles naikinantis preparatas turi būti nekenksmingas, parduodamas be recepto ir lengvai naudojamas. Cheminiai pedikuliocitai (permetrinas, lindanas, malationas) yra pagrindiniai utėlių gydymo medikamentai. Įvairių šaltinių duomenimis, nustatyta, kad tose populiacijose, kur dažnai buvo naudojami pedikuliocitai, yra išaiškintas utėlių atsparumas cheminiams medikamentams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių bei JAV permetrinas yra dažniausiai skiriamas preparatas ulėlėtumui gydyti.

Permetrinas veikia utėles neurotoksiškai. Jis depoliarizuoja utėlės neuromembranas, sukeldamas parazito kvėpavimo paralyžių. Permetrinas skiriamas įvairių tirpalo koncentracijų forma ar vartojamas kaip sudėtinis preparatas kartu su piretrinu ir piperonilio butoksidu. Piretrinai yra natūralios medžiagos, išgautos iš chrizantemų. Rezistentiškumas permetrinui nuolat auga daugelyje šalių. Atsparumas permetrinui koreliuoja kartu su rezistentiškumu natūraliems piretrinams ir kitiems piretroidams. Utėlių rezistentiškumas pedikuliocitams grindžiamas keletu mechanizmų. Įvykus fermentų taikinių mutacijoms, pedikuliocitai negali su jais susijungti ir tampa neveiksmingi. Kitas mechanizmas paremtas padidėjusiu utėlių metabolizmu, kai pedikuliocitai paverčiami nekenksmingais junginiais ir taip sukėlėjai nesunaikinami.

Malationas – negrįžtamas acetilcholinesterazės inhibitorius, sukeliantis utėlės kvėpavimo paralyžių. Literatūroje aprašomi pavieniai rezistentiškumo malationui atvejai. Preparatas yra degus. Nerekomenduojamas jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams.

Lindanas – prieštaringai vertinamas preparatas utėlėtumui gydyti. Lindanas, organinis chloro junginys, sukelia utėlės kvėpavimo paralyžių. Dėl didelio lipofiliškumo ir CNS toksiškumo, lindanas yra antro pasirinkimo preparatas. Jis skiriamas, kai ankstesnis gydymas kitais medikamentais buvo neveiksmingas. Lindanas nerekomenduojamas senyviems bei jaunesniems nei 2 metų amžiaus vaikams. Vis dėlto pedikuliocitų nerekomenduojama vartoti alergiškiems pacientams, sergantiems bronchine astma, epilepsija, esant atviroms žaizdoms.

Geriamieji prieškirmėliniai medikamentai (ivermektinas, levamizolis, albendazolis), trimetoprimas ir sulfametoksazolis taip pat skiriami utėlėtumui gydyti kaip antro pasirinkimo preparatai. Prieškirmėliniai vaistai dėl savo galimo neurotoksiškumo ir kitų šalutinų reiškinių turėtų būti skiriami tik įvertinus naudos ir žalos santykį. Nedidelės apimties moksliniuose tyrimuose trimetoprimas ir sulfametoksazolis pasirodė veiksmingas utėlėtumui gydyti. Jis gali būti skiriamas kartu su vietiniais preparatais nuo utėlių.

Natūraliu pagrindu pagamintos šiuolaikiškos priemonės nuo utėlių

Didėjant rezistentiškumui pedikuliocitams, jų šalutiniams reiškiniams, pastaruoju metu daug kalbama apie alternatyvias ir natūraliu pagrindu pagamintas priemones nuo utėlių.

Parasidose gydomasis losjonas nuo utėlių yra vartojamas pašalinti utėles ir glindas nuo plaukuotosios galvos dalies. Preparato sudėtyje esantys natūralūs augaliniai aliejai be cheminių insekticidų ar konservantų užtikrina 100% efektyvumą. Veikia mechaniškai: kokoso riešutų aliejus padengia utėles ir glindas riebalų plėvele. Utėlės ir glindos uždūsta ir žūva. Parasidose gydomasis losjonas leidžia pašalinti glindas nuo plaukų šaknų: atskirtos nuo plauko jos nebegali vystytis. Jis tinka vaikams, vyresniems nei 3 mėnesių amžiaus bei suaugusiems.

Parasidose apsauginis losjonas nuo utėlių – tai greito veikimo repelentas, kuris apsaugo nuo bet kokio užsikrėtimo galvos utėlėmis net 48 valandas. Jo formulę sudaro idealus eterinių aliejų (gvazdikėlių, snapučių, paprastojo kiečio, levandų, imbierinių citrinžolių, karčiųjų apelsinų ir eukalipto eterinių aliejų) derinys. Dėl šios formulės ši priemonė tinka vaikams, vyresniems nei 30 mėnesių, bei suaugusiems žmonėms.

Mechaninis utėlių šalinimas yra rekomenduojamas daugelyje šalių dėl padidėjusio utėlių atsparumo medikamentams. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas. Parasidose šukos yra pritaikytos negyvų utėlių ir glindų pašalinimui nuo galvos. Jų ilgi dantukai ir patogi rankenėlė palengvina tiek ilgų, tiek trumpų plaukų šukavimą.

Kompleksinis gydymas

Galvos ir gaktos srities utėlėtumo gydymas turi būti kompleksinis. Svarbu išaiškinti sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis bei skirti gydymą utėles naikinančiais preparatais. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, rankšluosčiai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai plaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale 30 min. Drabužinės utėlės naikinamos paprastomis higienos priemonėmis: maudymasis, skalbinių, drabužių plovimas. Esant pavieniams utėlėtumo atvejams šių priemonių paprastai pakanka. Skalbiniai virinami 2% kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti, skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Epidemijos atveju, gydymui skiriami pedikuliocitai arba natūralios priemonės nuo utėlių. Efektyvus utėlių, esančių drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose, naikinimo būdas yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose). Paciento ir jo šeimos narių mokymas, taip pat aktyvus visuomenės mokymas yra labai svarbūs utėlėtumo profilaktikos aspektai.

Utėlių naikinimo būdas šukuojant nesudrėkintus plaukus tankiomis šukomis

Medicininėje spaudoje (The Lancet - Didžiosios Britanijos mokslinis žurnalas gydytojams) radau aptariamą utėlių naikinimo būdą – sausų plaukų šukavimą tankiomis šukomis nenaudojant jokių pedikuliocidų ar kitų chemikalų (Roffe C. Treatment of pediculosis capitis by dry combing. Lancet 2000; 355:1724). Tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti, ar toks utėlių naikinimo metodas efektyvus, nes iki šios dienos labai trūksta duomenų apie utėlėtumo gydymo efektyvumą be medikamentų (Chosidow O. Scabies and pediculosis. Lancet 2000; 355: 819-26).

,

Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje utėlėtumas buvo gydomas pedikuliocidais – malathiono rūgšties preparatais, permetrino, fenotreino ir karbarilo preparatais. Nei vienas iš šių preparatų neturi įrodymų, kad yra saugūs sergantiems astma žmonėms, taip pat jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams bei pacientams su pažeista oda (kai yra žaizdelių). Dėl trūkstamų saugumo įrodymų jie nerekomenduojami asmenų, priklausančių minėtoms grupėms utėlėtumo gydymui. Taip pat permetrino nerekomenduojama naudoti nėštumo ar kūdikio žindymo laikotarpiu. Karbarilo preparatai gali būti karcinogeniški, t.y. sukelti vieną iš vėžio formų – karcinomą (Joint Formulary Commitee. Skin. British National Formulary 38. The Bath Press, Bath. Spet. 1999: 522-25). Dar viena labai rimta priežastis ieškoti naujų utėlių naikinimo būdų yra labai padidėjęs utėlių atsparumas permetrino ir malathiono preparatams Didžiojoje Britanijoje (Anon. Treating head lice. Effective Mat 1999; 4: 1-3). Taigi, kaip reikia šukuoti plaukus ir kokie gauti tokio gydymo rezultatai?

.

Utėlėmis užsikrėtusio žmogaus (dažniausiai tai bus vaikas) galvą reiktų palenkti virš praustuvės ir šukuoti nesudrėkintus plaukus specialiai utėlių iššukavimui sukurtomis tankiomis, ilgais metaliniais dantukais šukomis. Šukuojant, utėlės ir glindos krenta į praustuvę, todėl jas galima suskaičiuoti ir įvertinti užsikrėtimo laipsnį. Taip pat pagal iššukuotų glindų spalvą galima nuspėti, ar senai užsikrėsta utėlėmis: jaunos (nesenai padėtos) glindos yra blyškesnės, senesnės – tamsesnės spalvos. Po to utėles ir glindas paprasta su vandeniu nuplauti („nuskandinti“ J). Šukavimo procesas turi trukti tol, kol iššukuojamos visos utėlės ir glindos, t.y. kai intensyviai šukuojant 1 minutę, iš galvos nebeiškrenta nei viena utėlė ar glinda. Pirmą dieną taip šukuoti reikia bent 3 kartus su pertraukomis (pvz. ryte, per pietus ir vakare). Sekančias 6-10 dienų reikia kruopščiai šukuoti bent 2 kartus per dieną. Teigti, kad užsikrėtęs utėlėmis pacientas po tokio intensyvaus šukavimo ir priežiūros pasveiko, galima tik po 3 savaičių, jei neatsirado nei vienos utėlės. Visi šiame tyrime dalyvavę 10 vaikų pasveiko.

.

Šis utėlių naikinimo metodas yra geras tuo, kad nenaudojami nuodingi cheminiai utėlių naikinimo preparatai (pedikuliocidai), todėl jį galima taikyti astma sergantiesiems žmonėms ar nėštumo metu. Taip pat šis metodas yra labai pigus – reikalingos tik geros šukos. Tačiau yra ir trūkumų – utėlių naikinimas šukomis trunka labai ilgai, šukuoti reikia labai daug kartų ir atima daug brangaus laiko. Manau, kad retas iš mūsų galėtų leisti sau prabangą  porą savaičių šukuoti galvą 3 kartus per dieną po kokią valandą… O ir kuris mažas vaikas leistųsi į tokius ilgus utėlinėjimus pasilenkus virš praustuvės?.. Na, bet kiekvienas turi teisę rinktis. Taigi, žinokite, kad ilgas, kruopštus ir daug kantrybės reikalaujantis šukavimas specialiomis šukomis gali padėti.

Puikios priemonės nuo utėlių Weleda parduotuvėje

Manau, kad jums tikrai bus įdomu…

Šiandien atsitiktinai užėjau į Weleda produktų, pagamintų iš natūralių medžiagų parduotuvę Vilniuje, Tilto g. 6. Labai nustebau, kai pamačiau, kad pas juos jau galima įsigyti Parasidose priemonių nuo utėlių! Apie šias Prancūzijoje pagamintas natūralias priemones nuo utėlių jau esu truputį minėjęs ankstesniuose straipsneliuose. Kol kas tai vienintelė man žinoma vieta Vilniuje, kur yra šių labai veiksmingų priemonių nuo utėlių. Galbūt jau greitai jų bus galima įsigyti ir vaistinėse, tačiau šiuo metu, jei jus užklupo utėlėtumo problema - ieškokite Parasidose priemonių nuo utėlių Vilniuje, Tilto g. 6 esančioje Weledoje.

Utenos visuomenės sveikatos centras 2008 metus pradėjo kovodamas su utėlėmis

Pernai paaiškėjus, kad be raštiško tėvų sutikimo niekam nevalia tikrinti, ar į kolektyvą ateinantis nepilnametis sveikas ir neturi utėlių, žaibiškai ėmė plisti pedikuliozė. Utenos visuomenės sveikatos centro epidemiologai, atkreipę dėmesį, kad iš mokymo įstaigų bei vaikų darželių daugėja pranešimų apie utėlėmis užsikrėtusius vaikus, kartu su savivaldybe parengė projektą “Pedikuliozės prevencija rajono mokyklose ir ikimokyklinėse vaikų įstaigose“.

Pasak epidemiologės Alytės Žilienės, kol kas buvo patikrintos tik šešios Utenos rajono gydymo įstaigos ir utėlėtų vaikų rasta tikrai nemažai -  iš patikrintų 1300 vaikų pedikulioze sirgo arti 30-ies vaikų. Šeimoms, kuriose gyvena utėlėmis sergantys vaikai, buvo nemokamai išdalintos pedikuliozę gydančios priemonės. Nepatenkintų dėl tokio medikų rūpestingumo, laimė, nebuvo.Respublikinio Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žigutienė informavo, jog pastaruoju metu jaučiamas sergamumo pedikulioze didėjimas. Per vienuolika 2007 metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 1805 pedikuliozės atvejai, arba 31,5 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai (1381). O dar daugybė utėlių turinčių šalies gyventojų į šį registrą neįtraukti!Pasak gydytojos, daugiausia užsikrėtusių utėlėmis - vaikai iki 17 metų. “Pernai kilo problemų dėl nepilnamečių tikrinimo, nes reikėjo gauti raštišką tėvų sutikimą, todėl parengėme atitinkamą metodiką, - aiškino gydytoja. - Juk turime saugoti ne tik sergančiojo teises, bet ir sveikų vaikų teisę neužsikrėsti šia nemalonia liga”.Informaciją apie naujus pedikuliozės atvejus centras dažniausiai gauna iš sveikatos priežiūros centrų. Tačiau dalis užsikrėtusiųjų pas medikus nesilanko, be to, nesilaiko reikiamos higienos, todėl užkratas plinta labai greitai. Belieka tikėtis, kad visuomenės sveikaos centrų ir savivaldybių projektai pradės duoti apčiuopiamos naudos stengiantis užkirsti kelią utėlėtumo plitimui, o visuomenė taps vis samoningesnė ir rūpinsis ne tik savo teisėmis, bet ir prisimins pareigas.