Archive for December 2007

Panevėžio pradinę mokyklą užpuolė utėlės

Prestižine laikomą Panevėžio pradinę mokyklą prieš šventes apniko toli gražu ne patys maloniausi rūpesčiai. Jau antra savaitė mokyklos vadovai priversti grumtis su utėlėmis. Nors į kampą įsprausta mokslo įstaigos vadovybė tikina nemaloniais gyviais atsikračiusi, nes jų buvo rasta tik pas keletą mokinių, pasipiktinę vaikų tėvai tvirtina iš mokyklos grįžtančių savo atžalų utėlėtų sulaukiantys kone kasdien. Utėlės – šios mokyklos moksleivių palydovės – jau ne pirmi metai.

Utėles ignoruoja

Prabilti apie vaikus užpuolusias utėles, neapsikentę mokyklos vadovų abejingumo šiai problemai, išdrįso Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai. Pedikuliozė – viena iš ligų, apie kurią viešai kalbėti vengiama, nes taip „užšifruotą“ dažniau visuomenėje vartojamą terminą – utėlėtumą daugelis sieja su nešvara ir asocialumu. Į „Sekundę“ kreipęsi pradinukų tėvai tikino jau pavargę kovoti su nuolat į namus vaikų plaukuose parkeliaujančiais parazitais. Pasipiktinusiųjų nuomone, utėlėtumas mokykloje tiesiog ignoruojamas. „Ar galvas tikrindama mokyklos medicinos darbuotoja nemato, ar nenori matyti ropinėjančių gyvių? Taip užsileisti negalima, absurdas – juk gyvename XXI amžiuje. Nejaugi kasdien iš mokyklos paimant vaiką jam reikia galvą trinkti? Taip ir plaukai visi išslinks“, – piktinosi vieno mažamečio motina. Kita pašnekovė patikino, kad su utėlėmis teko kovoti ir pernai – Panevėžio pradinėje mokykloje mokęsis sūnus šiais gyviais buvo apsikrėtęs net tris kartus. Laikinai atostogaujančią Ukmergės g. esančios pradinės mokyklos direktorę pavaduojanti Aušra Burbienė „Sekundei“ tvirtino, kad tokių skundų sulaukė prieš dvi savaites, tačiau šios problemos mokykloje tikrai nebėra. „Tokios kalbos – visiškas melas. Slėpti nieko nenorime – sulaukę skundų visus mokinius tikrinome. Utėlėtų vaikų radome dvejose klasėse: antroje buvo apsikrėtę penki mokiniai, ketvirtoje – šeši. Ėmėmės visų įmanomų priemonių su utėlėtumu kovoti: apie tai tuoj pat informavome tėvelius, Visuomenės sveikatos centrą, apsikrėtusius mokinius išleidome gydytis. Sugrįžo dar ne visi, tačiau į mokyklą priimsime tik sveikus vaikus“, – sakė pavaduotoja.

Galėjo nepastebėti

A.Burbienė paneigė, kad dėl utėlėtumo nusiskundimų teko girdėti ir praėjusiais mokslo metais. „Nežinau, kodėl pastaruoju metu vaikų tėvai taip sukilo. Nei pernai, nei užpernai tokių problemų nebuvo, todėl vaikų ir netikrindavome. Dabar turime tėvų raštiškus leidimus mokinius tikrinti, todėl tai darysime periodiškai. Tokie skundai mus įpareigoja būti budrius ir vykdyti atitinkamas prevencines priemones“, – teigė pašnekovė. Vis dėlto mokyklos darbuotoja pripažino, kad mokinių sveikata įstaigoje besirūpinanti specialistė utėlėtų galvų galėjo ir nepastebėti. „Mokykloje mokosi 400 mokinių, o sveikatos specialistė dirba viena – ji tiesiog galėjo ir nesužiūrėti. Todėl ir kreipėmės į visus tėvelius, kurių atsakomybė turėtų būti didesnė: kiekvienas gali savo vaiką apžiūrėti. Tėvai privalo pasirūpinti, kad sergantis vaikas būtų nuvestas pas gydytoją, o mes turime užtikrinti, kad utėlėtas mokinys nesugrįžtų į mokyklą ir kitų neapkrėstų“, – kalbėjo A.Burbienė. Mokyklos pavaduotojos teigimu, utėlėtumas nėra asocialių šeimų problema – galvos gyviais užsikrėsti gali bet kuris viešoje vietoje besilankantis gyventojas. „Tai visų žmonių didžiulė bėda. Jeigu utėlės mokykloje išplistų, sudėtinga būtų situaciją kontroliuoti. Kol kas susitvarkome ir rimtesnių problemų nekyla“, – tvirtino pašnekovė.

Utėlėtumas – rimta liga

„Sekundės“ kalbintas Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene gydytojas Alfonsas Žobakas teigė paskutinio pranešimo apie utėlėtą Panevėžio pradinės mokyklos mokinį sulaukęs lapkričio mėnesį. „Utėlėtumas yra liga, kurią reikia gydyti, o ne nešvara – galvą galite plauti ir kasdien, vis tiek gyvių neišnaikinsite. Jeigu utėlėmis apsikrėtęs vaikas, kaip reikalaujama, nuvedamas pas gydytoją, šis būtinai apie tokį atvejį praneša mums. Pastaruoju metu negavome nė vieno pranešimo. Vadinasi, mokiniai pas gydytojus nuvesti nebuvo – kaip įprasta, utėlėtumas liko užslėptu dalyku. Taigi mūsų visuomenė, pradedant nuo tėvų ir mokytojų, utėlių likviduoti nenori“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos centro atstovas. Pasak A.Žobako, apie utėlėtus mokinius prabilusią mokyklą reikia tik pagirti, o ne smerkti, tačiau esą sistema veikia ne visiškai teisingai. „Kas iš to, kad kreipiamasi į mokytojus, o jie sergantį vaiką perleidžia tėvams? Šie pažiūrėjo ar nepažiūrėjo, gal patys galvą išplovė ir vėl vaiką grąžino. Mokslo įstaigose tokiu atveju net pasitikima garbės žodžiu, nors reikėtų gydytojo pažymos reikalauti. Aptikę utėlių mokyklos darbuotojai turėtų iškviesti mokinio tėvus ir tuoj pat informuoti gydytoją – galbūt tada utėlėtumas nebūtų nuslėptas“, – sakė atstovas spaudai. A.Žobako teigimu, šįmet buvo pranešta apie 37 utėlėmis užsikrėtusius gyventojus, iš jų 13 buvo darželius ar mokyklas lankantys vaikai. „Problema tikrai rimtesnė. Tokie skaičiai yra nesąmonė – reikėtų dauginti iš septynių ar aštuonių. Tiek atvejų yra nuslepiama“, – įsitikinęs A.Žobakas. Į „Sekundę“ kreipęsi Panevėžio pradinės mokyklos mokinių tėvai tikino, kad jau ne pirmus metus vaikai kartkartėmis iš mokyklos grįžta utėlėti, tačiau mokslo įstaigos atstovų pagalbos nesulaukia.

Kaip naikinti utėles?

Kai susiduriame su labai nemalonia problema – utėlėtumu, daugeliui iškyla klausimas - kaip atsikratyti utėlių ir jų glindų? Kaip naikinti utėles nepakenkiant organizmui? Yra aprašytų atvejų apie neveiksmingus šampūnus, kurie ne tik neišsprendė problemos, bet ir sukėlė plaukų slinkimą.

Kaip daugelis jau žinote, galvinė utėlė yra mažas vabzdys parazitas, kuris mėgsta šilumą ir kraują, todėl veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Utėlė negali gyventi pas kitus gyvūnus, todėl žmonės nuo jų užsikrėsti negali. Priešingai nei daugelis mano, utėlės šokinėti ar skraidyti negali! Galvinės utėlės plinta tik tarp žmonių, dažniausiai taip vadinamu „galva – galva“ keliu. Tai reiškia, kad užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Taip pat utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalinantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais. Labai dažnai utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau (jei dalinamasi utėlėtumu sergančio asmens šukomis, beveik nėra abejonių, kad užsikrėtimas įvyks). Todėl, siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių.

Ką daryti, kad neužsikrėstume utėlėmis?

Reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais ir jokiu būdu nesinaudoti bendromis šukomis, rankšluosčiais, ausinėmis, kepurėmis, šalikais ar panašiais daiktais. Labai dažnai dėl šios taisyklės nesilaikymo vienam šeimos nariui užsikrėtus utėlėmis greitai užsikrečia ir visi likusieji šeimos nariai.

Dredai (įvairaus storio ir ilgio neiššukuojamai suveltų plaukų sruogų “dešros“ arba “virvės“) – geriausi utėlių draugai, nes jei į šią šukuoseną „įsimes“ utėlės, jokiomis priemonėmis jų iš ten neiškrapštysi. Vienintelis būdas – kirpti galvą plikai ir tik tada gydyti. Taigi, viena iš prevencinių priemonių – nenešiokite dredų (nesupraskite klaidingai – neturiu nieko prieš šią šukuoseną ir ji pati savaime utėlėtumo nesukels, tačiau tai didina riziką laiku nepastebėti pirmųjų utėlėtumo požymių bei gydyti jį).

Jei sužinojote, kad aplinkoje yra utėlėtumo protrūkis, naudokite apsauginius losjonus nuo utėlių (Lietuvoje yra Parasidose apsauginis losjonas), kurių galite įsigyti vaistinėse.

Kaip naikinti utėles, jei jomis užsikrėtėme?

Kaip jau minėjau anksčiau, būtina informuoti artimuosius, draugus, mokyklos ar darželio vadovus, kad atkreiptų dėmesį dėl galimo utėlėtumo protrūkio bei imtųsi prevencinių priemonių.

Naikinti utėles galima pedikuliocidais. Lietuvos vaistinėse galima įsigyti permetrino preparatų, kurie naudojami utėlių naikinimui. Bėda ta, kad šie preparatai nėra 100% efektyvūs. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau epidemiologinių studijų (Permethrin reistant human head lice, Pediculus capitis, and their treatment. Arch Dermatol/vol.139, Aug 2003; Pesticide resistant head lice found in US. Harvard school of public health, 1999; Choice of treatment will depend on local patterns of resistance. BMJ 2001;323:1084), kuriose utėlių atsparumas permetrinui įvardijamas kaip pagrindinė neefektyvaus utėlėtumo gydymo priežastis ir ši tendencija ryškėja.

Kai kuriose šalyse yra malathiono preparatų (Lietuvoje nėra), kurie yra truputį efektyvesni nei permetrino preparatai, tačiau utėlių atsparumas šiai medžiagai taip pat pastebimas (Survey of Permethrin and Malathion Resistance in Human Head Lice Populations from Denmark. JOURNAL OF MEDICAL ENTOMOLOGY, Vol. 43, no.3).

Šiuo metu Lietuvos vaistinėse atsirado nauja priemonė utėlių naikinimui – Parasidose gydomasis losjonas, kuris turi įrodytą 100% efektyvumą naikintant utėles. Be abejo, šis efektyvumo procentas pasiekiamas, jei laikomasi vartojimo instrukcijos. Bet jei tai padės greitai išsigydyti, tai kodėl gi nepaskaičius tos instrukcijos? J

Dar viena labai svarbi utėlių naikinimo priemonė – specialios šukos negyvų utėlių ir glindų iššukavimui iš plaukų. Po utėlių naikinimo minėtais pedikuliocidais ar Parasidose gydomuoju losjonu nuo utėlių, būtina tinkamai iššukuoti plaukus. Šukavimo metu pašalinamos negyvos utėlės ir labai tvirtai prie plauko prisitvirtinusios utėlių glindos. Jei po gydymo tinkamai neiššukuosite plaukų, esančios apmarintos glindos gali atsigauti ir iš jų vėl išsiristi naujos utėlės. Ir taip pasaka be galo… Tik atminkite, kad vien šukavimas utėlėtumo neišgydys.

Taigi, jei jau susidūrėte su utėlėtumo problema, nedelsdami imkitės visų prevencinių ir galimų gydymo priemonių. Tik kompleksinis gydymas ir mūsų visų atsakingumas padės įveikti utėlėtumo problemą.

Tauragės apskrities mokyklose utėlės?

Pranešimai apie utėles bei užsikrėtusius jomis mokinius pasirodo spaudoje kone kasdien. Ar utėlės pradėjo agresyviau mus pulti, ar tik dabar pradedame apie šiuos parazitus viešai kalbėti ir kelti utėlėtumo problemą į dienos šviesą?

Štai ”Tauragės kurjerio” laikraštyje pasirodė naujas straipsnis.

Bijau išleisti vaiką į mokyklą, nes gali užsikrėsti utėlėmis“ - sakė į „Tauragės kurjerio“ redakciją paskambinusi vienos moksleivės mama. Moteris pasakojo, kad mokykloje, kurioje mokosi jos dukra, utėlėmis moksleiviai užsikrečia nebe pirmą kartą. Dukros klasės draugei mama jau trumpino ilgus plaukus. Utėlių protrūkis šioje mokykloje buvo kilęs ir pavasarį. Dėl moksleivius puolančių utėlių į redakciją paskambino ir kelių „Šaltinio” pagrindinės mokyklos moksleivių mamos. Redakcijos pagalbos prašė ir kitų mokyklų moksleivių tėvai - pirmadienio rytą redakcijos elektroninį paštą užplūdo “Jovarų” ir “Žalgirių” vidurinių mokyklų moksleivių tėvelių pasirašyti laiškai. Išsigandę tėvai tikina nežinantys, kaip elgtis, nerimauja, kad mokyklų vadovai neatskleidžia visos tiesos - nesako, kiek vaikų mokyklose jau apsikrėtė utėlėmis. Tėvų manymu, utėlių protrūkį mokyklose bandoma užglaistyti.

Tikrinti vaikų negalima. Paaiškėjo, kad utėlėtumo problema šiuo metu aktuali ne tik Tauragės rajone, bet ir visoje respublikoje. Laikai, kai medicinos sesutės klasėse tikrindavo vaikams galvas, ausis, nagus ir net liepdavo kojines nusimauti, jau praėjo. Mokyklos vadovai ar bendruomenės slaugytojai pateko į aklavietę - tikrinti vaikų švaros negalima (nes bus pažeidžiamos tikrinamų vaikų teisės). Tačiau saugant vienų vaikų teises gali būti pažeidžiamos kitų vaikų teisės. “Įstatymai leidžia dėl moksleivių asmens higienos ir švaros patikrinimų mokykloms su moksleivių tėvais sudaryti sutartis. Sudarius sutartis vaikams galvas galima tikrinti ir kai kurios mokyklos tuo jau pasirūpino” - paaiškino Tauragės visuomenės sveikatos centro specialistė Snieguolė Ulinskienė. Pasak jos, priemonių nuo utėlių galima įsigyti vaistinėse. Visuomenės sveikatos centras kaip senais laikais nebedalija vaistų nei nuo utėlių, nei nuo kirmėlių.

Iš gydymo įstaigų - 18 pranešimų. Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Tatjana Karpačienė „Tauragės kurjeriui” sakė, kad iš Tauragės apskrities gydymo įstaigų šiemet gavo 18 pranešimų apie utėlėmis užsikrėtusius asmenis. Pusė jų - ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Tokia informacija Visuomenės sveikatos centrą įprastai pasiekia, kai utėlėmis apsikrėtęs asmuo užfiksuojamas dėl kitų sveikatos problemų guldant jį į ligoninę arba jei toks žmogus kreipiasi į odos ligų kabinetą. Duomenų iš mokymo įstaigų Visuomenės sveikatos centras neturi, todėl ir nenuostabu, kad oficialiai visoje Lietuvoje per metus registruojama tik apie 2000 utėlėtumo atvejų, o iš tiesų spauda mirga nuo pranešimų apie utėlėtumo protrūkius.

Ar utėlėtumo problema muilo burbulas? „Šaltinio” pagrindinės mokyklos bendruomenės slaugytoja Nijolė Šveikauskienė tikino, kad šioje mokykloje problemos dėl utėlių nėra. Neva ir pavasarį kažkas „sublefavo”. N.Šveikauskienė teigė pavasarį tikrinusi pasklidusias kalbas, ėjusi į vaistines, kur esą domėjosi, ar žmonės perka priemones nuo utėlių, kokias priemones utėlėms naikinti siūlo vaistininkai, tačiau gandai nepasitvirtinę. Apie utėlių protrūkį šiuo metu bendruomenės slaugytoja sakė negirdėjusi. Ji svarstė - gal tai koks vienetinis atvejis? N.Šveikauskienė yra Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotoja, todėl sutartis dėl moksleivių tikrinimo su moksleivių tėvais, anot jos, turėtų sudaryti mokykla.

Renkami tėvų sutikimai. Jovarų vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis „Tauragės kurjeriui” sakė apie šią problemą skaitęs internete. Iš interneto nukopijuotą straipsnį direktorius pakabino mokytojų kambaryje ir pabraukė sakinį: vykdyti asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras, gavus tėvų raštišką sutikimą. Kad būtų tikrinami vaikai, esą reikalauja ir patys tėvai. Šios mokyklos klasių vadovai praėjusią savaitę susirinkimuose tėvams pasiūlė tokius sutikimus pasirašyti. Mokytojai žada, kad jų vaikai nebus tikrinami matant kitiems bendraamžiams, o pastebėjus, kad moksleivis utėlėtas, apie tai nedelsiant bus pranešta tėvams. Skaudvilės gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Aušra Bernotienė teigė, kad kol kas didelių problemų dėl utėlių gimnazijoje nekilo. Susitarimą dėl moksleivių švaros tikrinimo, jos manymu, reikėtų įtraukti į bendras sutartis tarp moksleivių tėvų ir mokyklos. Praėjusiais mokslo metais gimnazijoje pasitaikė atvejis, kai vieno moksleivio tėvus teko kviestis į mokyklą, o jiems neatvykus kreiptis į seniūniją ir kartu su seniūnijos socialine darbuotoja važiuoti į namus. Po vizito problema nebekilo.

Viena iš priemonių - tankios šukos. Utėlė - žmogaus parazitas, kuris gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose, maitinasi žmogaus krauju. Galvos utėlės paprastai plinta iš galvos į galvą, naudojantis bendromis šukomis, galvos apdangalais. Užsikrėtęs utėlėmis vaikas kasosi galvą, jam niežti odą, gali prasidėti alerginė reakcija. Viena iš papildomų utėlių naikinimo priemonių - plaukų šukavimas tankiomis šukomis. Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto ar citrinos rūgšties tirpalu, tuomet šukuojama, kol pašalinamos utėlės ir glindos. Šią procedūrą reikia kartoti keletą savaičių. Utėlėms naikinti naudojamos ir specialios priemonės nuo utėlių, kurių galima įsigyti vaistinėse. Gydant utėlėmis apsikrėtusį vaiką, reikia tikrinti visų šeimos narių galvas bei keisti pakeisti patalynę.

Utėlėtumo profilaktika mokyklose

Žinios apie utėlėtumą yra esminis dalykas, keičiantis nuostatas ir elgesį bei užtikrinantis efektyvų jo plitimo mažinimą. Supratimas apie utėlių vystymosi ciklą padeda jas sėkmingai sunaikinti. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų utėlėtumo profilaktikos temas įrašyti į moksleivių sveikatinimo veiklos planus, o informavimo priemones pritaikyti visų amžiaus grupių mokiniams. Kiekvienų mokslo metų pradžioje ar kitu mokslo metų periodu sveikatos specialistai turėtų aprūpinti vaikus ir tėvus mokomąja informacine medžiaga: atmintinėmis, informaciniais lapeliais, laiškais tėvams, mokyklos leidiniais, žiniasklaidos priemonėse skelbti informaciją apie pedikuliozės profilaktiką, ankstyvą išaiškinimą ir efektyvų utėlių naikinimą priemonėmis nuo utėlių. Šiais laikais sveikatos priežiūros specialistai darbą atlieka etiškai, nesukeldami vaikui gėdos, nepilnavertiškumo ar pažeminimo jausmų. Be jokių abejonių, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę utėlėtumo situaciją reikia organizuoti moksleivių švietimą rengiant pokalbius, paskaitas, dalinant atmintines apie pedikuliozės profilaktiką.

Geriausias būdas kovoti su utėlėmis – profilaktinis moksleivių tikrinimas.
Patikrinimą rekomenduojama atlikti:
- po rudens atostogų
- po žiemos atostogų
- po pavasario atostogų

Mokyklos darbuotojai privalo suprasti, kad tai labai subtilus dalykas ir imtis visų priemonių, kad mokinys būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ir kitų neigiamų pasekmių. Utėlėtumo patikrinimą turi atlikti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirba ugdymo įstaigose. Prieš kiekvieną patikrinimą mokiniai turi būti informuojami apie tai, kas bus daroma ir kodėl tai reikia daryti.  Jei mokinys yra užsikrėtęs utėlėmis, svarbu paaiškinti, kad tai dar nereiškia, jog jis nesilaiko higienos reikalavimų, nes net ir kasdieninis galvos plovimas neapsaugo nuo užsikrėtimo utėlėmis. Utėlės negali skraidyti ar šokinėti. Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (iš galvos į galvą), rečiau – keičiantis drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis. Patikrinimas turi būti atliekamas atskiroje patalpoje. Tai galėtų būti sveikatos kabinetas ar specialiai tam skirta patalpa. Atliekantis patikrinimą sveikatos priežiūros specialistas turi elgtis korektiškai ir dalykiškai. Apžiūrimas mokinys neturi jaustis nešvarus ir kaltas, jei jo galvoje ar drabužiuose būtų rasta utėlių. Svarbu prisiminti, kad tai ne vaiko kaltė! Mokinys, kurio galvos plaukuose randama utėlių, neturi būti izoliuotas nuo kitų mokinių! Jis gali likti mokykloje iki dienos pabaigos. Baigus patikrinimą, būtina tuoj pat informuoti mokinio tėvus apie utėlėtumo problemą. Taip pat mokyklos administracija mokyklos bendruomenei gali išdalyti laiškus, kuriais būtų rekomenduojama patikrinti savo vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis bei suteikiama informacija apie utėlėtumo profilaktiką. Mokinys į mokyklą gali sugrįžti tik tada, kai utėlės išnaikinamos (t.y. nerandama nei utėlių, nei glindų). Mokyklos vadovybė gali pareikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo, kuriame nurodytų, kokiomis priemonėmis ir kada buvo naikinamos utėlės.

Atsisiųskite - Atmintinė “Utėlėtumo profilaktika”

Atmintinę parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras

Kovoje prieš utėlėtumą

Utėlėtumas arba pedikuliozė yra vadinama liga, kai žmogus užsikrečia utėlėmis. Ši liga įtraukta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą. Utėlėtumo sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose; drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose; gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai ropinėja.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 2006m. Kauno apskrityje diagnozuoti 144, Kauno mieste 59 pedikuliozės atvejai, kai tuo tarpu 2005m., atitinkamai – 170 ir 49 užsikrėtę utėlėmis gyventojai. Šiuos duomenis yra pateikę asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias Kauno apskrities gyventojai kreipėsi medicininės pagalbos dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir papildomai jiems nustatytas utėlėtumas.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, iki 1995m. kasmet buvo registruojama apie 400 užsikrėtusiųjų utėlėmis asmenų net Kauno mieste, iš kurių beveik 70 proc. - utėlės buvo aptinkamos vaikams, ypač moksleiviams. Šie duomenys buvo gaunami iš vaikų paauglių kabinetų, buvusių poliklinikose, kas pagerindavo šios situacijos išaiškinimą laiku ir užtikrindavo tikslų duomenų perdavimą teisės aktais nustatyta tvarka. Nebelikus šių kabinetų poliklinikose, palaipsniui pradėjo keistis ir pedikuliozės epidemiologinė situacija, mažėti užsikrėtimas pedikulioze iki pavienių atvejų ir ypač atvejų moksleivių tarpe, nežymiai didėjant suaugusiųjų tarpe.
Nuo 2000m. nustatytų 66 atvejų Kauno mieste ir per dešimt šių metų mėnesius diagnozuotų 47 pedikuliozės atvejų, galima teigti kad šie oficialioje statistikoje nurodomi skaičiai toli gražu neatitinka realios situacijos. Pagrindinė nepatikimos statistikos priežastis yra ta, kad asmenys, pastebėję, kad apsikrėtė utėlėmis ar jų vaikai utėlėti, nesikreipia medicininės pagalbos pas šeimos gydytoją (dėl to nepatenka į sergančiųjų utėlėtumu (pedikulioze) apskaitą), o perka vaistinėje medikamentus (pedikuliocidus), skirtus utėlių naikinimui, patys. Todėl esantys statistiniai skaičiai neleidžia manyti, kad būtų kokia nors sudėtinga situacija tiek Kauno mieste, apskrityje ar net visoje Lietuvoje pedikuliozės atžvilgiu ir tai neparodo problemos aktualumo. Tačiau kasdien po kelis kartus telefonu gaunama informacija apie utėlėtus vaikus tai vienoje, tai kitoje Kauno miesto ir rajono mokykloje, ar ikimokyklinėje įstaigoje, tėvų komentarai interneto svetainėse ar forumuose utėlėtumo klausimais, byloja tą patį.

Šie faktai rodo, kad vis dėlto utėlėtumo problema egzistuoja, nes vaikų ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai be tėvų sutikimo nedrįsta tikrinti vaikų, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Taipogi dalis tėvų nesutinka dėl vaikų higieninio patikrinimo mokyklose ir tai iššaukė respublikinio masto utėlėtumo problemą, egzistuojančią jau keleri metai. Medikų nuomone, ikimokyklines ir mokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl švaros ir asmens higienos patikrinimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo nelaukti teisės aktų reglamentuojančių spręsti šią problemą, nes turi būti pasiektas bendras tikslas – ne suskaičiuoti utėlėtus vaikus, o suteikti pagalbą utėlėtumu sergančioms šeimoms, per kurias šiais parazitais gali užsikrėsti ir kiti žmonės. Šiandien (2007-06-20 ULPKC raštas Nr. 1.8-326 „Dėl pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinių rekomendacijų”) yra galiojančios pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos, kuriose numatytas vaikų profilaktinis patikrinimas dėl utėlių, tai atliekant subtiliai, o nustačius utėlėtumo faktą, vaikas būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ar kitų neigiamų pasekmių.

Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų ir kontrolės skyriaus specialistai kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus atsakingais specialistais 2007m. lapkričio 9d. organizavo pasitarimą, utėlėtumo problemoms spręsti, pasikvietę joje dalyvauti Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigų vadovus ir visuomenės sveikatos specialistus, aptariant minėtų metodinių rekomendacijų pritaikymo galimybes vaikų ugdymo įstaigose. Siekiant pagerinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimą vaikų ugdymo įstaigose, siūlyta į mokymo sutartį, be numatytų švietimo santykių tarp mokinio, jo tėvų ar globėjų ir švietimo teikėjo, vykdant sutartus įpareigojimus, įtraukti pagal savo kompetenciją numatomas vykdyti ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemones. Laikantis tokių reikalavimų, būtų dar kartą primenama, kad ligonis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Kadangi utėlės turi būti naikinamos tėvų/globėjų arba kitų šeimos narių pastangomis, kai kurios Kauno apskrities rajonų savivaldybės, tarkim Raseinių savivaldybė yra priėmusi sprendimą, nupirkti dezinsekcinių priemonių ir aprūpinti nemokamai utėlėtų vaikų šeimas. Tokia galimybe domisi ir kitos savivaldybės, nes jos tokias išlaidas turėtų įtraukti į sveikatinimo planus ir centralizuotai pirkti vaistus per socialinės rūpybos skyrius, kurių darbuotojai lanko šeimas ir išdalyti tiems, kurie neišgali šių priemonių įsigyti patys.