Utėlės Lietuvoje

Dauguma mano, kad utėlėmis užsikrečia ir jas platina tik apsileidę žmonės. Tačiau šis mitas yra paneigtas. Jeigu žmogus užsikrėtė utėlėmis, tai dar nereiškia, kad šeimoje nesilaikoma higienos. Utėlėtumas nėra asocialių šeimų problema - šiais parazitais gali užsikrėsti bet kuris vaikas ar suaugęs žmogus.

Kaip užsikrečiama utėlėmis ir kaip jas atpažinti?

Utėlėmis užsikrečiama, kai yra artimas kontaktas su utėlių turinčiu asmeniu. Artimo sąlyčio metu utėlės perropoja nuo vieno žmogaus ant kito (pvz., kai utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susiliečia su sveiko žmogaus plaukais). Galvinėmis utėlėmis dažniausiai apsikrečiama naudojantis utėlių turinčių žmonių asmeniniais daiktais, pvz., šukomis, plaukų šepečiais, kepurėmis, rankšluosčiais ir pan. Todėl labai svarbu žinoti: jei namuose yra bent vienas užsikrėtęs šeimos narys, netrukus gali užsikrėsti ir kiti. Todėl visi suaugę ir vaikai turėtų naudotis tik asmeniniais daiktais, o specialistai rekomenduoja pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis nuo utėlių. Galbūt ne visi žino, kaip atrodo utėlės, todėl šiek tiek informacijos apie jas. Galvos utėlės yra maži pilkšvos spalvos apie 2,5 mm ilgio nešokinėjantys, bet greitai šliaužiojantys parazitai. Jos gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose, minta žmogaus krauju. Galvinės utėlės deda mažyčius baltus kiaušinėlius, vadinamus glindomis. Jos prisitvirtina prie plaukų, netoli galvos odos, daugiausia paausiuose. Po savaitės iš glindų išsirita utėlės, kurios po trijų savaičių jau būna visai suaugusios. Per savo penkių savaičių gyvenimą jos minta žmogaus krauju. Siurbdama kraują utėlė sukelia stiprų niežulį ir dirginimą, o kasant į įkandimo vietą gali patekti kitų mikroorganizmų ir sukelti pūlinius ar kitas infekcijas. Galvos utėlės nebijo galvos trinkimo ir plaukų kirpimo. Veiksmingos būna tik tankios šukos ir tam specialiai skirtos priemonės.

Vasaros sezonas vaikams ir…

Vasara - vaikų atostogų metas. Žinoma, jau daugelis sugalvoję, kur jas praleis. Vieni vyks į vasaros stovyklas prie jūros ar ežero, kiti patrauks stovyklauti į mišką, kur susitiks su esamais ir naujais draugais iš visos Lietuvos, o gal net ir kaimyninių ar tolimesnių šalių. O draugų kompanijose ir susibūrimuose visuomet būna linksma - žaidimai, įvairios rungtys, pasisėdėjimai prie laužo, dalijimasis ne tik maistu, bet ir drabužiais ir kitais daiktais. O čia slypi puiki galimybė užsikrėsti utėlėmis. Štai ką pasakojo vieno berniuko tėvai: „Kai sūnų parsivežėm iš stovyklos, pastebėjom, kad jis nuolat kasosi galvą, tačiau į tai nekreipėm dėmesio, manėm, kad atsirado pleiskanų, todėl liepėm galvą išsiplauti. Bet kai ir po to jis nuolat galvą kasėsi, nusprendėm apžiūrėti. Nustebome pamatę kažką po galvą lyg ir bėgiojant. Iš pradžių nepažinom tų gyvių, tik parodę šeimos gydytojui, sužinojom kad sūnus užsikrėtė utėlėmis”. Todėl tėveliai, vaikams sugrįžus iš stovyklos ar kito susibūrimo, turėtų patikrinti, ar neužsikrėtė utėlėmis, o dar geriau iš anksto pasirūpinti ir į kelioninę kuprinę įdėti tam specialiai skirtų priemonių.

Kokios tai priemonės nuo utėlių?

Susidūrusieji su utėlėtumu dažniausiai pasimeta ir nežino, kokių priemonių griebtis. Juk net ir kasdienis galvos plovimas nuo jų neapsaugo. Kad išvengtų šių parazitų, specialistai tėvams pataria vaikų galvas nuolat tikrinti. Tačiau, ką daryti, jei radote glindų ar utėlių? Tuomet išmėginkite 100 proc. veiksmingas Parasidose priemones nuo utėlių, kurių galite įsigyti vaistinėse.

Kodėl rinktis Parasidose?

Yra daugybė cheminių preparatų nuo utėlių, tačiau jų pagrindinis veikimas yra neurotoksinis (veikiantis parazitų nervų sistemą). Jie agresyviai veikia ne tik utėles, bet ir žmogų: gali kilti nepageidaujamos odos (alergijos), kvėpavimo takų, nervų sistemos reakcijos. Be to, mokslo tyrimai rodo, jog per pastaruosius 30 metų netgi tokiems cheminiams insekticidams utėlės tapo atsparios. Utėlių nesumažėja, jų nuolat atsiranda, didėja šių parazitų atsparumas vaistams, šių vaistų reikia vis daugiau ir, žinoma, didėja ir rizika sveikatai.

Parasidose preparatuose nėra tokių cheminių insekticidų bei konservantų, kenkiančių ne tik parazitams, bet ir žmogui. Šie preparatai, pagaminti iš natūralių medžiagų, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų. Natūralios šiuolaikiškos priemonės nuo utėlių Parasidose nepažeidžia galvos odos, tinka net alergiškiems žmonėms. Jų veiksmingumas įrodytas patikimais moksliniais tyrimais, atliktais nepriklausomoje LHS instituto laboratorijoje Austrijoje. Be to, Parasidose greitai veikia ne tik utėles, bet ir glindas.

Gydomuoju Parasidose losjonu ištrynus galvą, preparatą reikia palaikyti 45 minutes. Vėliau galvą reikia išplauti šampūnu ir parazitus iššukuoti tankiomis Parasidose šukomis. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas. Šis preparatas neturi šalutinio poveikio ir vienintelis iš visų analogų tinka netgi kūdikiams nuo 3 mėnesių.

 Gydytoja Jurgita Vasiliauskaitė

Siekiant išvengti bet kokio pakartotinio užsikrėtimo po utėlių naikinimo procedūros, turėtų būti naudojamos utėlėtumo profilaktinės priemonės. Svarbu išvalyti aplinką naudojant specialius detergentus audiniams, kurie gali būti skalbiami skalbimo mašina (rūbams, patalynei). Skalbiniai turėtų būti virinami 2% kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Drabužiai, kurių negalima virinti (minkštieji baldai, kiti glavos apdangalai, ir t.t.), skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje ir naudojamas specifinis aplinkos purškalas. Efektyvus utėlių, esančių drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose, naikinimo būdas yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose). Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5% acto tirpale 30 min. 

Paciento ir jo šeimos narių mokymas, taip pat aktyvus visuomenės mokymas yra labai svarbūs utėlėtumo profilaktikos aspektai, nes utėlės yra perduodamos tiesioginio kontakto metu tarp 2 asmenų. Siekiant išvengti užsikrėtimo, pageidautina susirišti plaukus ir nesidalinti plaukų šepečiais ir šukomis, plaukų segtukais, šalikais, ausinėmis ir pan.

Utėlės gerai plaukia, todėl siekiant išvengti užsikrėtimo, baseine patariama naudoti maudymosi kepuraites.

Visuomenėje dažnai pasitaiko neefektyvių medikamentų taikymas. Dažniausiai utėlėtumas iki galo neišgydomas dėl sekančių  priežasčių:

• medikamentas panaudotas nesilaikant instrukcijoje nurodytų reikalavimų;
• panaudotas neefektyvus medikamentas;
• pakartotinis užsikrėtimas nuo kito asmens.
• Sąlytį turėjusių asmenų (turėjo artimą sąlytį galva su galva per paskutinį mėnesį) išaiškinimas - pagrindinė utėlėtumo profilaktinė priemonė. Visiems užsikrėtusiems asmenims turi būti taikomi tie patys utėles naikinantys medikamentai tuo pačiu metu.

Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume jų šeimoje bei kolektyve, būtina laikytis profilaktikos:

• dažnai maudytis  (ne rečiau kaip kartą per savaitę);
• prižiūrėti plaukus (kasdien juos šukuoti, kai reikia - plauti, kirpti);
•  naudoti tik asmeninius reikmenis (šukas, plaukų šepečius, plaukų sages, kaspinus, skarutes, kepuraites, skrybėlaites ir kt.);
• dėvėti švarius asmeninius baltinius, drabužius ir laiku juos keisti, valyti, skalbti, lyginti;
•  naudoti švarią patalynę, ją keisti, ypač svarbu ją keisti po maudymosi;
•  vengti lytinių santykių su utėlėtais asmenimis;
• pastoviai valyti patalpas bei aplinkos daiktus.

Siekiant apsisaugoti patiems ir apsaugoti vaikus nuo utėlių būtina nuolatos tikrintis. Tačiau šiuo metu medikai susiduria su didžiule teisine problema. Norėdami mokyklose patikrinti vaikų galvas - pagal įstatymus medikai privalo gauti raštišką tėvų sutikimą. Žinoma, ne visi tėvai pripažįsta, kad jų vaikas gali turėti utėlių. Daugeliui atrodo gėdinga, jei po jų mažylių galvas „knaisiosis” svetimos rankos. Todėl tie leidimai ne visada duodami. Tokiais atvejais utėlėmis apsikrėtęs vaikas šiais parazitais gali apkrėsti ne tik savo klasę, bet ir mokyklą. Mokyklos darbuotojai - savo šeimas ir t. t.  Todėl bent jau elementarios utėlėtumo profilaktinės priemonės turėtų būti žinomos visiems.

Panevėžio balsas išspausdino straipsnį apie utėlėtumo problemą Panevėžyje bei jo apylinkėse. Situacija iš esmės tokia pati ir visoje Lietuvoje.

Nors anksčiau buvo teigiama, kad utėlės yra vienas iš skurdo palydovų, tačiau ir dabar vis garsiau žiniasklaida bei sveikatos priežiūros specialistai kalba apie šiais parazitais užsikrėtusius vaikus. Utėlių ar jų glindų randama net tvarkingiausių šeimų vaikų galvose, nes jos bendraujant lengvai perropoja nuo vieno žmogaus ant kito ir pradeda daugintis.

Panevėžio balso redakciją net pasiekė gandai, kad dėl utėlių protrūkio vaistinės stokoja preparatų joms naikinti. Tačiau apie šią problemą švietimo įstaigų vadovai linkę nutylėti. Apie gerokai padidėjusį vaikų utėlėtumą neinformuojamas ir Visuomenės Sveikatos Centras. Redakciją pasiekė informacija, kad miesto mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatoma vis daugiau utėlėmis apsikrėtusių vaikų. Panevėžiečio teigimu, vienoje miesto švietimo įstaigoje dėl padidėjusio utėlėtumo tam tikram laikui net buvo nutrauktos pamokos, tačiau mokyklos direktorius šias kalbas paneigė. Apie didėjančius utėlėtumo mastus nieko nebuvo žinoma nei Švietimo skyriuje, nei Panevėžio visuomenės sveikatos centre. Tačiau pavyko išsiaiškinti, kad vaistinėse preparatų utėlėms naikinti paklausa yra gerokai išaugusi. Jei anksčiau populiariausiu utėlių ir jų kiaušinėlių - glindų - naikinimo preparatu laikytas žibalas, dabar jo laikai atgyveno, nes vaistinėse dabar galima įsigyti šiuolaikiškų priemonių nuo utėlių. Preparatų utėlėms naikinti pasirinkimas yra gerokai didesnis ir vaistininkai patvirtina, kad jų paklausa išaugusi. Taigi darytina prielaida, kad parazitų daugėja. Kadangi utėlės nuo seno siejamos su skurdu ir nevalyvumu apie jas visuomenėje atvirai kalbėti nenorima. Galbūt todėl neskelbiama apie tam tikrus utėlėtumo proveržius ir niekas tuo nenori girtis. Tačiau, kaip ten bebūtų, problemos turi būti sprendžiamos.

Visuomenės Sveikatos Centras neinformuojamas

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas Rimgaudas Markelis akcentavo, kad apie utėlėtumo padaugėjimą centras informacijos neturi, nors šis procesas ir priskirtas užkrečiamoms ligoms. Anot pašnekovo, esant šiai problemai pagal galiojančią tvarką švietimo ar ikimokyklinio įstaigų vadovai turėtų informuoti vaiko tėvus. Šie savo ruožtu turėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką, kurie parekomenduotų efektyvių priemonių nuo utėlių. R.Markelio teigimu, tuo pat metu gydytojas turi skubiai pateikti informaciją Visuomenės sveikatos centrui. Anot jo, nustačius utėlėtumą vaikas negali lankyti mokymo įstaigos ir tik gydytojui nustačius, kad problemos nebeliko, jis rašo pažymą ir vaikui leidžiama tęsti mokslus ar lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

R.Markelis akcentavo, kad anksčiau švietimo įstaigose vaikų galvas patikrinti galėdavo felčeriai, dabar mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai to daryti negali ir visa atsakomybė tenka tėvams ir gydytojams. Skyriaus vedėjo teigimu, šiuo sprendimu gerokai perlenkta lazda, tačiau, anot jo, jei vaikas nuolat kasosi galvą ir tai pastebi bet kuris mokytojas, apie problemą turėtų būti informuojami tėvai ar klasės auklėtojas. Be to, utėlių kiaušinėlius - glindas - nesunku pamatyti vizualiai.

Priemonių nuo utėlių poreikis išaugęs

Miesto švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis tvirtino, kad skyrius apie utėlėtumo plitimą informacijos nei iš pedagogų, nei iš mokinių tėvų negavęs. Tačiau vedėjas patvirtino, kad socialinė užsikrėtimo utėlėmis ar niežais problema egzistuoja ir karts nuo karto būna jos protrūkių.

Nors švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai linkę nutylėti, kad vis dar ir ne taip retai aptinkama utėlėmis apsikrėtusių vaikų, pirmoje pasitaikiusioje vaistinėje „Panevėžio balsas” buvo patikintas, kad preparatų utėlėms naikinti poreikis yra gerokai išaugęs, tačiau jų farmacininkai turi pakankamai.

Supermamų forume skaitinėdamas įvairius įrašus radau štai šį:

Antra diena didžiuliam šoke esu, per stresą net negaliu dirbti. Man tai baisi tragedija. Vakar mokykloj patikrino visų vaikų galvas ir pas 6 vaikus rado glindų bei utėlių. Ačiū vienai mamytei, kuri penktadienį radusi, atėjo ir pasakė mokytojai. Tada pasirodė, kad kitos mamytės jau buvo radusios prieš pusantros savaitės ir tyliai gražiai sau naikino utėles visom įmanomom priemonėm niekam nesiskelbdamos. O viena iš jų net neišrinkusi to gėrio ir toliau leido savo du vaikus į klasę. Aš tokioj nevilty… Jaučiuosi klaikiai… Gal žinot kur nusipirkti gerų priemonių nuo utėlių? Gal žinot kiek jos kainuoja?

Jei jums panašiai nutiko - nepanikuokite, o nusipirkite 100% efektyvių priemonių nuo utėlių. Štai sąrašas vaistinių, kuriose galite nusipirkti priemonių nuo utėlių. Paspauskite ant pageidaujamos vaistinių tinklo nuorodos ir sužinokite, kuri vaistinė yra arčiausiai jūsų:

Eurovaistinės

Šeimos vaistinės

Camelia vaistinės

Gintarinės vaistinės

Be abejonės, veiksmingų gydomųjų losjonų nuo utėlių galite nusipirkti ir daugelyje kitų, tinklams nepriklausančių vaistinių. Jei jums atėjus į vaistinę priemonių nuo utėlių vaistinėje nebūtų, paprašykite vaistininko jas užsakyti ir jau sekančią ar net tą pačią dieną galėsite jas nusipirkti. Kainos įvairiose vaistinėse gali skirtis, tačiau apytikslės priemonių nuo utėlių kainos yra šios:

Parasidose gydomasis losjonas nuo utėlių 50ml - 39,90 Lt

Parasidose gydomasis losjonas nuo utėlių 100ml - 63,45 Lt

Parasidose apsauginis losjonas nuo utėlių 100ml - 37,50 Lt

Parasidose šukos nuo utėlių - 15,89 Lt

Tarp balanos gadynės ir šiuolaikinės kompiuterizuotos mokyklos yra vienas niežulį keliantis panašumas: kaip kentėjo vaikai nuo utėlių, taip ir po šiol kenčia. Apie šių parazitų išplitimą XXI a. Lietuvos mokyklose ir darželiuose pastaruosius keletą metų kalbama visu balsu: pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų godos žiniasklaidoje, laiškai tėvams iš švietimo įstaigų, pasakojimai iš lūpų į lūpas daugelį privertė atmerkti akis ir pripažinti skaudžią tiesą.

„Šiurpas krečia prisiminus geltona dukters kasele ropojančios utėlės vaizdą, -  pasakoja vilnietė Nijolė, savo vaiką leidžianti į vieną miesto pradinių mokyklų. - Buvo baisu pagalvoti, ką apie mus mano klasės vaikų tėvai - mes normali šeima, ne kokie girtuokliai asocialai…tiesiog nežinojau, ko griebtis.“

Tokių atvejų - daugybė. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet mūsų šalyje užregistruojama maždaug po porą tūkstančių utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų, beveik pusė užsikrėtusiųjų yra moksleiviai. Šie duomenys tik iš dalies atspindi tikrąją padėtį, nes dauguma tėvų utėles stengiasi išnaikinti patys ir į gydytojus nesikreipia. Stereotipas apie šiuos parazitus dar labai gajus - neva juos platina tik apsileidę žmonės. Tačiau jei vaikas užsikrėtė utėlėmis, tai dar nereiškia, kad šeimoje nesilaikoma higienos reikalavimų. „Sukaupiau drąsos ir paraginau kitas šeimas tikrintis ir gydytis nuo utėlių, nes kitaip mokykloje vaikai ir toliau liktų nesaugūs, - sako ponia Nijolė, kuriai kova su utėlėmis tapo tikru išbandymu. - Utėlėtumo priežasčių daug ir šią problemą reikia spręsti, o ne slėpti.“

Minta krauju
Pedagogai bei sveikatos specialistai pabrėžia, jog atsakomybę už utėlėtumo prevenciją prisiimti turėtų patys tėvai - darželis ar mokykla jų neatstos. Tačiau informacijos, kaip efektyviai apsisaugoti ir išsigydyti nuo utėlių nepakanka, todėl šeima paliekama viena su dideliu rūpesčiu. Daugelis tėvų paprasčiausiai net nežino, kaip jos atrodo. Galvinės utėlės - tai 2-3 mm (maždaug kaip sezamo sėkla) dydžio vabzdžiai, parazituojantys žmogaus galvos plaukuose ir mintantys jo krauju. Utėlės gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos. Šie vabzdžiai greitai ropoja galvos oda, nešokinėja, neskraido, negali būti perduodami gyvūnų. Utėlių kiaušinėliai - glindos - yra druskos grūdelio dydžio, geltonai baltos kai gyvos, juodos spalvos mirusios. Glindos tvirtai prisiklijuoja prie plauko, nenukrenta nuo pūstelėjimo, brūkštelėjimo ir tuo skiriasi nuo pleiskanų, į kurias yra panašios.

Paprasta apsisaugoti
Medikai teigia, jog vaikų kolektyvuose utėlės plinta, kai susidaro sąlygos patekti nuo vienos galvos į kitą. Pavojinga dalintis ausinėmis, keistis drabužiais, kepurėmis, šukomis, rankšluosčiais, darželiuose – patalyne, pagalvėmis. Vaikai turėtų naudotis tik asmeniniais daiktais. Ši taisyklė galioja ir namuose, nes užsikrėtus vienam šeimos nariui, netruks ir kiti.
Net ir kasdienis galvos plovimas neapsaugo nuo utėlių. Apsisaugoti nuo utėlių įmanoma tik išaiškinus jau užsikrėtusius asmenis bei profilaktiškai naudojant apsauginį losjoną, kurį galima įsigyti vaistinėje. Esant pavojui užsikrėsti utėlėmis, vaiko galvą juo reikia apipurkšti kasdien, prieš išleidžiant į darželį ar mokyklą.

Utėlių atsparumas - įveikiamas
Norint išvengti šių parazitų, specialistai tėvams pataria vaikų galvas tikrinti kasdien. Geriausias būdas aptikti utėles – vandeniu sudrėkintomis specialiomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus. Utėlės mėgsta vietas prie ausų ir kaklo. Tačiau, ką daryti, jei išsipildė tai, kas blogiausia – vaiko galvoje radote glindų ar utėlių? Liaudies medicina siūlo galvas plauti su žibalu, čemeryčių vandeniu. Seniau šios priemonės iš tiesų gelbėjo… Šiandien situacija pasikeitė ir mokslo tyrimai rodo, jog per pastaruosius 30 metų utėlės tapo atsparios netgi cheminiams insekticidams, kurie neurotoksiškai veikia parazitų nervų sistemą ir taip juos sunaikina. Cheminių insekticidų turintys vaistai agresyviai veikia ne tik utėles, bet ir žmogų: jam gali kilti nepageidaujamos odos, kvėpavimo takų, nervų sistemos reakcijos. Utėlės neatstoja, šių vaistų reikia vis daugiau, didėja ir rizika sveikatai. Ką bekalbėti apie pavojų alergiškiems vaikams! Mokslininkai siūlo dar kartą atsigręžti į gamtą ir padėti sau visiškai kitu principu – mechaniškai – veikiančiomis priemonėmis. Jų sudėtyje esantys augaliniai aliejai utėlių paviršių padengia riebalų plėvele ir jas uždusina. Parazitus belieka iššukuoti tankiomis šukomis. Natūralios šiuolaikiškos priemonės nuo utėlių nepažeidžia galvos odos, tinka net alergiškiems žmonėms.

Įrodytas 100 % efektyvumas
Norint atsikratyti utėlių, tėvams neretai tenka savo vaiko galvą paversti bandymų lauku: nepadeda nei vienas, nei antras, nei trečias būdas. O juk kiekvieną kartą, net ir gydantis augalinės kilmės preparatais, patiriama įvairiausių nepatogumų. Nekalbant apie cheminių preparatų toksišką poveikį. Todėl svarbiausias kriterijus, renkantis priemonę, yra ne tik jų augalinė sudėtis, bet ir užtikrintas jos poveikis. Vaistinėse galima įsigyti Parasidose gydomąjį losjoną nuo utėlių - 100 % efektyvią priemonę, kurios veiksmingumas įrodytas patikimais moksliniais tyrimais, atliktais nepriklausomoje LHS instituto laboratorijoje Austrijoje. Gydomuoju Parasidose losjonu ištrynus galvą, preparatą reikia palaikyti 45 min. – tokios vienos akademinės valandos trukmės „pamokėlės“ neatlaikys net ir pačios atspariausios utėlės. Vėliau galvą reikia išplauti su šampūnu. Šis preparatas neturi šalutinio poveikio ir vienintelis iš visų analogų tinka netgi kūdikiams nuo 3 mėnesių.

Informacija - viena svarbiausių priemonių, kovojant su šia užkrečiamąja liga, kurios egzistavimas mūsų visuomenėje tolygus gyvenimui be elektros. Juk nežinojimo apie apsaugą nuo utėlių tėvams neatleis vaikai, kuriems teks raudonuoti prieš klasės ar grupės draugus.

VšĮ „EUROPOS INOVACIJŲ PROJEKTAI“, 2008 m. įgyvendindama Utėlėtumo profilaktikos projektą, šia tema parengė ir išleido leidinius, skirtus švietimo įstaigų visuomenės sveikatos specialistams bei mokyklų ir darželio auklėtinių tėvams. Šie leidiniai vasario mėnesį buvo išplatinti Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Sulaukus daugelio užklausimų dėl galimybės gauti papildomos medžiagos šia tema, buvo padarytos atmintinės ir plakato tėvams bei plakato visuomenės sveikatos specialistams elektroninės versijos (jpg formatu). Jas galite atsisiųsti į savo kompiuterį ir atsispausdinti (pažymėkite norimą failą ir pasirinkę “Išsaugoti kaip..”/ “Save as..” funkciją parsisiųskite):

Plakatas apie utėlėtumą tėvams

Filmukas apie Parasidose veikimą

Plakatas apie utėlėtumą sveikatos priežiūros specialistams

Tikiuosi, jog ši informacinė medžiaga bus naudinga ir padės spręsti utėlėtumo problemą mokinių bei darželinukų tarpe.

Vasara vaikus kviečia patirti įdomių nuotykių ir neišdildomų įspūdžių. Smagiausia atostogas leisti stovyklaujant. Kur bebūtų įsikūrusi stovykla - prie jūros, ežero ar viduryje miško - čia laukia būrys naujų draugų, suvažiavusių iš įvairiausių Lietuvos kampelių ar užsienio. Pagalvių karai, naktiniai žygiai ir dainos prie laužo, įspūdingos šventės - visa tai amžinai išlieka stovyklautojų prisiminimuose. Tam, kad lyg šaukštas deguto šių atsiminimų nesugadintų tokia nemaloni problema kaip utėlės, verta atsiminti keletą patarimų.

Utėlėmis dažniausiai užsikrečiama vaikų kolektyvuose, tad ir stovyklos - ne išimtis. Šie parazitai perduodami keičiantis drabužiais, galvos apdangalais, patalyne, šukomis, šepečiais, kitais plaukų priežiūros reikmenimis, naudojantis bendra lova, pagalvėmis, rankšluosčiais. Vaikų stovykloje to išvengti beveik neįmanoma: juk pusė viso smagumo - visu savo turtu dalintis su geriausiais draugais. Ką, norėdami išvengti problemų, turėtų daryti tėvai, savo vaikus išleidžiantys stovyklauti?

Pirmas patarimas - į kuprinę įdėti augalinių aliejų pagrindu pagamintą apsauginį losjoną Parasidose. Šia priemone vaikas galės pasinaudoti savarankiškai: jeigu paaiškėtų, kad kiti stovyklautojai turi utėlių, jam tereiktų kartą per dvi dienas apsipurkšti savo plaukus. Priemonė veiksminga 100 proc. ir tinka netgi alergiškiems vaikams. Joje nėra cheminių insekticidų bei konservantų, kenkiančių ne tik parazitams, bet ir žmogui.

Visgi, jeigu kartu su įspūdžiais iš stovyklos vaikas parsivežė ir utėlių, neverta išsigąsti - vaistinėje įsigytas Parasidose gydomasis losjonas jas mechaniniu būdu (utėlės uždus padengtos augalinių riebalų plėvele) išnaikins 100 proc.! Negyvas utėles reikės tiesiog iššukuoti tankiomis šukomis.

Išbandykite Parasidose ir Jūsų atžalai savo klasės draugams nereikės kurti istorijos apie karinę stovyklą, o rugsėjo 1-ąją pasitikti įtartinai trumpa šukuosena.

Sostinės mokyklose vėl reikia skelbti karą utėlėms. Taip teigia Vilniaus moksleivių tėvai. Tačiau švietimo įstaigų vadovai šią problemą yra linkę nuslėpti.

„Mokykloje liepė patikrinti, ar aš neturiu utėlių“. Taip tėvams pastaruoju metu pareiškia po pamokų grįžę moksleiviai.

Vilniečiai, kurių vaikai lanko sostinės mokyklas, tvirtina, jog utėlių švietimo įstaigose pastaruoju metu aptinkama vis dažniau.

Prieš metus visuomenės sveikatos specialistai patvirtino, jog utėlėtumas, dar vadinamas pedikulioze, sparčiai plinta Vilniaus mokyklose ir darželiuose.Šiuo metu utėlėtumo protrūkio medikai nėra užregistravę.

Tačiau jie neneigia, jog kai kurios mokyklos pedikuliozės atvejus gali nuslėpti.

Supanikuoja be reikalo?

Į „Sostinės“ redakciją pranešti apie pedikuliozės atvejus vilniečiai pastaruoju metu skambina bent kartą per savaitę. Baltupių, Santaros, Tuskulėnų vidurinės mokyklos – tik kelios švietimo įstaigos, kuriose, pasak moksleivių tėvų, rasta utėlių.

Tačiau daugelio mokyklų vadovai teigia, jog tėvai prašomi patikrinti vaikų galvas tik profilaktiškai.

„Gal kai kurie tėvai, išgirdę tokius prašymus, išsigando ir supanikavo. Bet taip elgiamės tik dėl atsargumo“, – tikino Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas.

„Sietuvos“ mokyklos bendruomenė taip pat tvirtino, kad šioje švietimo įstaigoje utėlių protrūkio šiemet nebuvo.

Problema aktuali visiems

O Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus pripažino, jog pedikuliozė – aktuali problema visoms miesto švietimo įstaigoms.

„Utėlėtumas – visuotinė problema. Mūsų mokykla – ne išimtis. Pavyzdžiui, pradinėje klasėje mokosi mergaitė, kurios tėvai – asocialūs asmenys. Kai dukra pas juos pernakvoja, į mokyklą ateina utėlėta galva.
O utėlės juk plinta labai greitai. Pastarąjį kartą apie pedikuliozės atvejį mokykloje girdėjau prieš savaitę“, – neslėpė R.Vitkus.

Kitų švietimo įstaigų vadovų tvirtinimai, kad jie su šia problema nesusiduria, R.Vitkui sukėlė juoką.
„Kaip danguje, taip ir ant žemės“, – tepasakė mokyklos direktorius.Mokyklose dirbantys medikai patikrinti, ar vaikai neturi utėlių, privalo du kartus per metus – po vasaros ir po žiemos atostogų. Visuomenės sveikatos centro specialistai vaikų galvas apžiūri tik sulaukę mokyklų bendruomenių prašymo.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus specialistų, utėlėtumo problema egzistavo iki šiol, tačiau apie ją niekas viešai nekalbėjo. Per pastaruosius penkerius metus Ukmergėje užregistruota per dvidešimt pedikuliozės atvejų, o pernai – beveik dvigubai daugiau. Utėlėtumas tapo ne tik minėto rajono, bet ir visos šalies skauduliu.

Reikia tėvų sutikimo

Galima drąsiai teigti, kad oficialioje statistikoje pateikti skaičiai visiškai neatitinka realios situacijos. Pagrindinė priežastis yra ta, kad asmenys, apsikrėtę utėlėmis, nesikreipia į šeimos gydytoją, todėl nepatenka į sergančiųjų utėlėtumu (pedikulioze) apskaitą“, – pabrėžė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė.

Mokymo įstaigų vadovai ir ten dirbantys visuomenės sveikatos specialistai yra atsidūrę aklavietėje – pagal galiojantį Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymą negalima tikrinti nepilnamečių sveikatos ir higienos be raštiško tėvų sutikimo. Mokyklose nustojus tikrinti vaikų higieną, utėlėtumas ėmė plisti vis didesniais mastais.

Būtina profilaktika

Specialistai tvirtina, kad ikimokyklines ir mokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl švaros ir asmens higienos patikrinimo. Siekiant pagerinti šią situaciją, mokyklų vadovai suskubo su naujai priimtų vaikų tėvais sudaryti sutartis, kuriose įtrauktos ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemonės.

Šie reikalavimai tarsi primena, kad pacientas privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Todėl, kol rengiamos naujos sutartys, mokiniams į rankas brukami lapeliai, kuriuose klausiama tėvų, ar pastarieji sutinka, kad jų atžaloms būtų tikrinamos galvos. Kad būtų tikrinami vaikai, jau reikalauja ir patys tėvai. Anot specialistų, geriausias būdas kovoti su utėlėmis – profilaktinis moksleivių tikrinimas. Jį geriausia atlikti tuomet, kai vaikai grįžta po atostogų.

Neapsaugotas niekas

Pasak E.Mirinavičienės, anksčiau vaikų kolektyvuose būdavo atliekami privalomi profilaktiniai patikrinimai. Užsikrėtusių asmenų sąrašai būdavo pateikiami visuomenės sveikatos centrams, todėl darbuotojai vykdavo į namus, dezinfekuodavo patalpas, patalynę, nuveždavo reikiamų priemonių. Prieš kelerius metus, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, visuomenės sveikatos centrams buvo uždrausta atlikti minėtą darbą, todėl buvo panaikinti ir tokių darbuotojų etatai.

Dezinfekcinio darbo struktūra buvo sunaikinta ir jos šiandien nebėra. „Norint pasiekti gerų rezultatų, visos institucijos turi dirbti išvien. Nuo pedikuliozės neapsaugotas niekas. Tėvai ir globėjai turi žinoti, kad utėlėtumas – tai ne švaros problema, o liga, kurią reikia gydyti, todėl ir patys privalo kuo dažniau patikrinti vaikų galvas“, – sakė vedėja.

Maitinasi krauju

Pasak E.Mirinavičienės, utėlėtumas (pedikuliozė) įtraukta į privalomai registruojamų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose užkrečiamųjų ligų sąrašą. Yra trys utėlėtumo sukėlėjai: galvinė utėlė, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė, parazituojanti žmogaus drabužiuose, ir gaktinė, parazituojanti gaktos srityje. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, deda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko, arti odos. Jie priklijuojami taip tvirtai, kad nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo. Tuo glindos ir skiriasi nuo pleiskanų, į kurias atrodo labai panašios.

Šie vabzdžiai nešokinėja, neskraido, negali būti perduodami gyvūnų. Utelės greitai ropoja galvos oda, todėl sunkiai aptinkamos.

Apvaisinta galvinės utėlės patelė kasdien padeda 3–4 kiaušinėlius (glindas). Iš jų po 8–12 dienų išsiperi lervos, subrendusiomis utėlėmis tampa per 18–22 dienas. Drabužinės utėlės ilgesnės už galvines, per 34 dienas padeda po 275–300 kiaušinėlių, gyvena drabužių (dažniau apatinių) siūlėse ir raukšlėse. Glindas priklijuoja ant drabužių siūlių. Kirkšninės utėlės yra mažiausios – 1,5 mm ilgio, plokščios. Jos prisitaiko prie odos spalvos ir yra sunkiai matomos. Utelės būna nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos.

Plitimo keliai

Galvinės utėlės plinta dažniausiai vadinamuoju „galva-galva“ keliu. Todėl užsikrėsti galima, jei utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susilietė su sveiko žmogaus plaukais. Utėlės gali būti perduodamos su daiktais: dalijantis ausinėmis, kepurėmis, šalikais, naudojantis bendra lova, pagalvėmis, rankšluosčiais.

Utėlėtumo plitimo priežastimi tampa šukos, ypač vaikų kolektyvuose-darželiuose ar mokyklose. Užsikrečiama dažniausiai tada, kai kontaktas su utėlėtu asmeniu trunka apie minutę ar ilgiau. Todėl, siekiant sustabdyti utėlėtumo plitimą, būtina informuoti artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis gydymo priemonių.

Kaip atsikratyti

Utėlėtumas nėra asocialių šeimų problema – šiais parazitais gali užsikrėsti bet kuris vaikas ar suaugęs žmogus. Susidūrusieji su utelėtumu, dažniausiai patys stengiasi gydytis, tariasi su vaistininkais. Kiti nežino, kaip atsikratyti utėlių ir jų glindų.

E. Mirinavičienė pabrėžia, kad reikia naudotis tik savo asmeniniais daiktais. Labai dažnai dėl šios taisyklės nesilaikymo nuo vieno šeimos nario užsikrėtusio utėlėmis greitai užsikrečia ir visi likusieji šeimos nariai.

Sužinojus apie utėlėtumo protrūkį, specialistai pataria naudoti apsauginius losjonus nuo utėlių. Gydomasis losjonas, kuris turi įrodytą 100 proc. efektyvumą, naikina utėles, jei laikomasi vartojimo instrukcijos. Po utėlių naikinimo jiems skirtais preparatais, būtina tinkamai iššukuoti plaukus specialiomis šukomis. Šukavimo metu pašalinamos negyvos utėlės ir labai tvirtai prie plauko prisitvirtinusios utėlių glindos. Jei po gydymo tinkamai neiššukuojami plaukai, esančios apmarintos glindos gali atsigauti ir iš jų vėl išsiristi naujos utėlės.

Žinios apie utėlėtumą yra esminis dalykas, užtikrinantis efektyvų jo plitimo mažinimą. Supratimas apie utėlių vystymosi ciklą padeda jas sėkmingai sunaikinti. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai mokiniams dalija lankstinukus, kuriuose pateikiama išsami informacija, kaip utėlių išvengti.

Mokinys į mokyklą gali sugrįžti tik tada, kai utėlės išnaikinamos (t.y. nerandama nei utėlių, nei glindų). Mokyklos vadovybė gali pareikalauti iš tėvų raštiško patvirtinimo, kuriame būtų nurodyta, kokiomis priemonėmis ir kada buvo naikinamos utėlės. “Apšvarinimo funkcijas seniūnijose atlieka socialiniai darbuotojai. Jiems skirtos nemokamos priemonės. Be to, pernai parengta programa, kuriai įgyvendinti taip pat skirta lėšų“, – sakė vedėja.

Visai nesenai supermamų forume radau įdomią ir originalią priemonių nuo utėlių reklamą. Štai ji

„Kasdien tikrinkit vaikų galvas, mes ir pačios tikrinamės,“ – per tėvų susirinkimą išgirdau savo dukters mokytojos įspėjimą. Tiesą sakant, ne pirmą kartą. Ir nors esu netgi pedantiškai tvarkinga, o mano vaiko mokykla laikoma prestižine sostinėje, vieną rytą UTĖLIŲ aptikau ir savo mažylės kasose!

Maniau, geri vaikai iš gerų šeimų utėlių negali turėti. Labai klydau, nes tereikia tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) arba apsikeisti su jais drabužiais, galvos apdangalais, šukomis, šepečiais, pasinaudoti bendra lova, ta pačia patalyne, rankšluosčiais, pagalvėmis, ir utėlėms sudaromos puikios sąlygos “persikraustyti” iš vienos galvos į kitą.

Susitikimas su utėlėmis privertė jomis pasidomėti. Kaip visada, padėjo internetas. Google įsivedžiau žodį utėlės. Dabar žinau, kad galvinės utėlės glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, suaugusi utėlė - maždaug sezamo sėklos dydžio. Brr…Patelė padeda 6-8 kiaušinius (glindas) per dieną. Juos priklijuoja prie plauko, labai arti odos. Per 7-10 dienų išsivysto lerva (nimfa), o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko.

Įsivaizduokit, mano dukros plaukučiuose karaliauja visokios nimfos… Na šito tai jau nebus! Karą su utėlėmis pradėjau nuo žygio į vaistinę, nes nežinojau kaip kovoti su utėlėmis. Preparatų nuo utėlių pasirinkimas yra, tik kuris iš jų tinka mano jautriai mergaitei? Išsiaiškinau, kad vaistai nuo utėlių būna dviejų rūšių – su cheminiais insekticidais ir pagaminti natūralių augalinių aliejų pagrindu.

Vaistininkė manęs paklausė kaip kovosiu su utėlėmis - naikindama cheminiais nuodais ar natūraliu būdu? Aišku, pirma mintis buvo: išnaikinsiu aš tuos parazitus be gailesčio, nepagailėsiu “chemikalų”. Bet…stop. Tų pačių “chemikalų” su kaupu teks ir mano dukrai. Be to, mergaitė linkusi į alergiją. Pasirinkau natūralų Parasidose. Jis, sakė vaistininkė, visiškai naujas Lietuvoje. Ištepus juo galvą, utėlės padengiamos kokoso aliejaus riebalų plėvele ir jos uždūsta. Tokiems preparatams utėlės nėra atsparios.

Žodžiu, aš nepašykštėjau (nemėgstu mokėti du kartus), nusipirkau tą prancūzišką Parasidose gydomąjį losjoną bei specialias labai tankias Parasidose šukas utėlėms ir glindoms iššukuoti. Tiesa, taip pat ir apsauginį Parasidose repelentą kitiems šeimos nariams. Pagamintas iš aliejukų jis taip pat veikia mechaniškai.

Utėlių mūsų namuose ir galvose nebėra. Aš irgi netikėjau, bet “Parasidose” veikia 100 proc.! Gal šis mano laiškelis apie Didelę Problemą Jums pasirodė reklaminis, bet jeigu Jūsų mažius iš darželio ar mokyklos parsineš utėlių – kaip laimėti karą su jomis Jūs jau žinosite.

Mama Ieva